7 ydingos klaidos BIM projektuose

7 ydingos klaidos BIM projektuose

Lietuvoje inicijuojama pakankamai nemažai BIM projektų, tačiau didelė dalis šių projektų nesuteikia lauktos naudos, o procesai stringa. BIM naudojimas baigiasi projektavimo etape ir nebenaudojamas statybos etape. Susidaro nuomonė, kad BIM metodika nėra išbaigta, todėl grįžtama prie senų darbo organizavimo metodų. Tačiau BIM projektų valdymas yra naujas procesas – naujas darbo, informacijos bei komunikacijos organizavimas. Natūralu, kad tiek užsakovams, tiek projekto vykdytojams trūksta patirties, o nusistovėjusių standartų dar nėra. Tad kokias nuolat pasikartojančias problemas bei klaidas, žlugdančias BIM projektus, pastebi patyrę „Intelligent BIM Solutions“ BIM projektų vadovai?

1. Kas skiria BIM vadovą?

Pirmoji problema yra ta, kad BIM projekto vadovo funkcijos bei atsakomybės dažnai suvokiamos neteisingai bei ribotai. BIM vadovas – projekto informacijos kūrimo, apsikeitimo, bendravimo proceso organizatorius. Jis taip pat atsakingas už informaciją ne tik projektavimo, bet ir statybos etape. BIM vadovas pagal PAS 1192-2 standartą skiriamas jau projekto inicijavimo etape ir vykdo savo funkcijas iki statinio pridavimo. Todėl projekto vadovas turėtų būti samdomas užsakovo ir atstovauti užsakovą.

„Kai BIM vadovas priklauso projektuotojų komandai, jis gali jausti pareigą ar spaudimą „dangstyti“ komandos klaidas ir vėlavimus, koreguoti ar atnaujinti informaciją serveryje.“ – pasakoja BIM vadovė Virginija Jatkauskaitė.
“Užsakovas pats ne visada turi laiko ar kompetencijų kontroliuoti BIM projekto vykdymą, todėl projekto vadovas dirba pagal reikalavimus, suderintus su užsakovu. – papildo BIM vadovas Nerijus Kurcevičius – Labai svarbu, kad už BIM atsakingas asmuo turėtų užsakovo įgaliojimus, galėtų motyvuoti komandą ar taikyti nuobaudas ir taip valdyti visą darbo procesą”.

2. BIM tikslų neapibrėžtumas

„Pradėjusi dirbti viename projekte, – prisimena Virginija, – turėjome užduotį modelyje sužiūrėti konstruktoriams reikalingas angas, bendruosius susikirtimus. Tačiau įsibėgėjus projektui (ir greičiausiai supratus modelio vertę) atsirado vis daugiau prašymų nurodyti modelyje vienokius ar kitokius sprendinius. Tokie dalykai turi būti nustatyti pačioje pradžioje.“

Jei užsakovas nežino, kodėl užsako BIM projektą, tampa neaišku, koks turi būti detalumas, kiek ir kokios informacijos turi būti modelyje, ar naudosime ir kaip naudosime informaciją statybos procese ir t.t. Todėl labai svarbu apibrėžti BIM tikslus, į kuriuos atsižvelgiant formuluojami aiškūs ir pagrįsti BIM reikalavimai.

Taip išsprendžiama ir perteklinių BIM reikalavimų problema, nesudėtinga paaiškinti projekto dalyviams, kodėl yra vienas ar kitas reikalavimas. Jei tikslai neaptariami iš pat pradžių, užsakovas gali pats pradėti keisti reikalavimus projekto eigoje – tai sukelia papildomų rūpesčių ir daugiau darbo visiems projekto dalyviams.

3. Pasiruošimas BIM projektui

„Kiek teko dirbti su BIM projektais, visuomet esu įmetama į darbų įkarštį, dėl ko galiausiai komanda nebespėja priimti naujos informacijos ir vykdyti reikalavimų. O mokytis projekte laiko nenumatyta.“ – pasakoja Virginija. Dažna problema yra ta, kad užsakovai pirma pasirenka projektuotojus ar statybininkus, o tik vėliau kelia BIM reikalavimus.

Atsiranda rizika, jog projekto komanda gali neturėti reikiamų kompetencijų iškeltiems reikalavimams. Arba sutartyse paminimas žodis BIM, be detalių reikalavimų ir taisyklių. Rezultatas – tiekėjai nepasiruošę, o ir pagrindo ko nors iš jų reikalauti nėra.

Pasiruošimas BIM projektui

Visgi BIM projektas turi prasidėti nuo tikslų ir reikalavimų projektui bei komandai. Tik tada pagal iškeltus BIM reikalavimus turėtų būti vertinama paslaugų tiekėjų kvalifikacija ir formuojama komanda.

„Labai svarbu, kad nebūtų peršoktas pasiruošimo projektui etapas. Jis turi būti atidžiai ir smulkiai išnagrinėtas, komanda turi būti supažindinta su taisyklėmis, reikalavimais, komunikacijos ir dokumentų saugojimo sistema. Būtina iš anksto išbandyti informacijos keitimąsi, IFC importą/eksportą suderintose koordinatėse, komunikacijos platformas,“ – praktiniais patarimais dalinasi Nerijus.

4. Kodėl ydinga ruošti projektą 2D aplinkoje, o tada perkelti į 3D?

BIM vadovai nuolat susiduria su vis dar nusistovėjusi nuostata, kad greičiau paruošti projektą 2D aplinkoje, o tada perkelti viską į 3D, norint įvertinti suprojektuotą situaciją. Galbūt brėžinių reikalauja užsakovas ar kiti projekto dalyviai: „3D palauks”, arba tikima, kad inžinieriai turi pakankamai kompetencijos rezervuoti vietas sistemoms 2D brėžiniuose.

Galiausiai statybvietėje atsidūrusiais brėžiniais remiasi tiek statybininkai, tiek montuotojai, o 3D modeliai – nenaudojami. Dėl šių priežasčių Virginijos praktikoje buvo šachtų, kuriose netilpo vamzdynai, nors modelyje viskas buvo gerai; koridoriuose yra tekę permontuoti dalį trasų, nes 2D brėžiniuose vamzdynai buvo pririšti vienaip, o tikrinamame modelyje – kitaip.

„Paruošti 3D modelius iš 2D brėžinių užtrunka laiko ir papildomai kainuoja, taip pat yra didelė rizika, kad brėžiniai bus pakoreguoti, o 3D modelis – ne. Statybos metu nei papildomo laiko, nei pinigų nėra. Tad ar ne protingiau būtų iš karto projektuoti 3D aplinkoje, taip prevenciškai sprendžiant problemas? Be to, 3D modeliai geriau suprantami darbininkų, kyla mažiau nesusipratimų“ – svarsto Ernestas Beržanskis, Intelligent BIM vadovas.

5. Elementu klasifikavimas

Dar viena problema – tai statinio elementų informacijos klasifikavimas. Problema kyla tuomet, kai tą patį objektą, pvz. koloną, vieni vadina vienaip, kiti – kitaip. Tuomet projekte turime klaidingą informaciją apie tai, kiek ir kokių kolonų yra.

Arba būna ir atvirkštinių variantų, kaip skirtingiems elementams priskiriamas tas pats pavadinimas. Taigi, jei kiekviename naujame projekte kuriami nauji pavadinimai ir projekto dalyviai naudoja skirtingas kvalifikavimo sistemas, gauname tikrą informacinį chaosą.

Visa tai daro įtaką kiekių skaičiavimams, sąmatų sudarymui bei pirkimų ir gamybos procesams. Dažnai BIM suprantamas kaip gražus 3D vaizdinys, tačiau visa BIM esmė yra susisteminta informacija.

6. Nėra vieningos informacijos platformos

Viena iš dažnų problemų, su kuria tenka susidurti – keletas skirtingų informacijos talpyklų ar pasidalinimo būdų. Informacija gaunama elektroniniu paštu, laikinomis nuorodomis, sukeliama į projektuotojų serverį ar į užsakovo nurodytą vietą. Galiausia tampa labai sudėtinga rasti aktualią bei teisingą informaciją. Tai lengvai išspręstų viena projekto dokumentacijos laikymo vieta.

BIM komunikacijos ir bendradarbiavimo platforma Trimble Connect

Kita kliūtis – skirtingos dokumentų, brėžinių ar modelių versijos. Visi turėtų naudoti ir dirbti naudojant naujausią informaciją (vieno dokumento principas). „Viename projekte, jau statybos stadijoje, architektai po atliktų korekcijų įkėlė modelį tik į savo serverį. Visi kiti, neturėdami atnaujintos informacijos, dirbo remdamiesi sena architektūra. Statinio konstrukcijos jau buvo pagamintos ir architektams teko vėl viską perdaryti.“ – nemalonia patirtimi dalijasi Nerijus.

Panašiai yra ir su brėžinių versijomis: projektai pradedami nesuderinus dokumentų komunikacijos ir valdymo tvarkos. Tai – tiesiog laiko ir lėšų švaistymas.

7. 3D Modelio prieinamumas statybvietėje

Šiuo metu vykstančiame projekte statybvietėje iš esmės vadovaujamasi 2D (spausdintais) brėžiniais. BIM vadovų nuomone, labai svarbu išvengiant interpretacijų skaitant brėžinius (ypač, kai darbo projekto brėžiniai sunkiai įskaitomi dėl informacijos kiekio). Dar geriau, jei statybininkai ir montuotojai galėtų naudotis planšetėmis – turint 3D vaizdą, peržiūrėti elementų informaciją ar ją valdyti (matuoti, pjauti ir pan.) tampa daug paprasčiau ir greičiau.

Atsispausdinti brėžinius ne tik užtrunka laiko, bet ir kainuoja. Tarptautinė įmonė SCANSKA nustatė, kad projekto vadovas sugaišta vidutiniškai net 2 dienas per mėnesį dėl brėžinių. Tuo tarpu, naudojant planšetes ir projekto informacijos valdymo programas (tokias kaip Trimble Connect), galima peržiūrėti bet kuriuos dokumentus, brėžinius ar modelius. Be to sprendžiama ir kita problema – gali įsijungti visų projekto dalių 3D modelius, o 3D vizuali informacija suvokiama greičiau ir tiksliau, tad darbininkui nebereikia inžinieriaus paaiškinimų.

Kaip padidinti projekto efektyvumą?

Norint padidinti projekto efektyvumą, turime suprasti BIM organizacijos ypatumus, tinkamai pasiruošti naujovių diegimui ir įtraukti į projekto komandą patirties turinčius BIM vadovus bei konsultantus. Reikalingas tiek užsakovo, tiek vykdytojų vadovybės supratimas bei dėmesys.

„Kompetentingų BIM vadovų nėra daug, todėl renkantis būtina įvertinti konkrečią BIM vadovo praktiką. Manau, jog esami BIM mokymai Lietuvoje yra labai paviršutiniški bei teoriniai, trūksta pritaikomumo ir praktinių pavyzdžių. Be to, suprasti BIM metodiką bei organizaciją reikia ir užsakovui – visgi nuo jo priklauso didelė dalis projekto sėkmės. Ir kaip žinome iš patirties, jog dažnai mokymų nepakanka, ir geriau įgauti patirties pirmąjį projektą vykdant kartu su profesionaliu konsultantu – taip išvengiama klaidų bei nesklandumų,“ – teigia Ernestas Beržanskis, Intelligent BIM Solutions vadovas.

Seminaras „Trimble Connect naudojimo pavyzdžiai rangovams“

Susipažinkite su Trimble Connect galimybėmis

Susiję straipsniai