Būsimieji inžinerinių sistemų projektuotojai galės dirbti įvairiomis BIM programomis

Šiuo metu KTU pastatų inžinerinių sistemų studijų programoje studentai mokomi modeliuoti DDS-CAD ir „Revit“ programomis. „Nusprendėme, jog studijų procese nereikia susikoncentruoti ties vienu programiniu paketu. Studentai turi turėti progą susipažinti ir pajusti programų skirtumus, modelių kūrimo ir valdymo galimybes, informacinio komunikavimo lankstumą ir kitas galimybes“, – teigia KTU Pastatų inžinerinių sistemų studijų programos vadovas dr. Juozas Vaičiūnas.

Kokios šiandieninės statybų technologijų galimybės Jus, kaip inžinierių praktiką, žavi labiausiai?

BIM technologijomis pradėjau domėtis dar dirbdamas projektavimo įmonėje. Teko projektuoti įvairių statinių šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas, ieškoti šių sistemų racionalių ir energiškai efektyvių sprendimų, kurie užtikrintų gerovę žmogui ir aplinkai. Projektuojant pagrindinis uždavinys būdavo užtikrinti, kad projektai būtų atliekami greitai, kokybiškai, be klaidų ir laiku. Todėl reikėjo ieškoti įrankių, su kuriais būtų galima to pasiekti.

Renkantis programą labai svarbu suprasti, kokio įrankio tau reikia. Bet kuriai architektūrinei, konstrukcinei ar inžinerinei daliai parengti yra po keletą alternatyvių programų, tačiau dažniausiai apsisprendimą lemia kaina, programos galimybės ir siektini rezultatai. Pirmoji BIM programa, su kuria pradėjau modeliuoti, buvo DDS-CAD. Vėliau nusprendžiau pamėginti ir „Revit“.

Darbas DDS-CAD aplinkoje sužavėjo tuo, kad visus sprendinius galima parengti labai greitai, vaizdžiai, detaliai, naudoti tikslius gaminių geometrinius ir techninius parametrus, atlikti sistemų hidraulinius skaičiavimus bei gauti tikslius medžiagų žiniaraščius, parengtą modelį lengvai perduoti kitų projekto dalių vadovams, statybininkams ar užsakovams.

Įgyta praktinė darbo patirtis man suteikė tvirtą pagrindą dėstyti studentams mokslu grindžiamus praktinius dalykus ir gyvai perduoti savo žinias būsimiems kolegoms. Šiuo metu KTU Statybos ir architektūros fakultete dėstau šiuos dalykus: vandentiekis ir nuotekų šalinimas, pastato inžinerinių sistemų informacinis modeliavimas, profesinė praktika, statinių inžinerinių sistemų diagnostika. Vadovauju bakalaurų ir magistrantų baigiamiesiems darbams, esu „Pastatų inžinerinių sistemų“ bakalauro ir magistro studijų programų vadovas.

Prieš keletą metų KTU statybos ir architektūros fakultete buvo atlikta studijų programų pertvarka. Kokie esminiai pokyčiai įdiegti?

Pertvarkant studijų programas daug dėmesio buvo skiriama pažangiausios programinės įrangos diegimui studijų procese. Šiuo metu KTU Statybos ir architektūros fakultete studentai jau mokomi dirbti su įvairiomis BIM programomis. Priklausomai nuo studijų krypties skiriasi ir naudojamų programų tipas. Pertvarkius „Pastatų inžinerinių sistemų“ bakalauro studijų programą vienas iš tikslų yra parengti statybos inžinierius, gebančius projektuoti ir kurti pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujotiekio ir kitų inžinerinių sistemų BIM informacinius modelius.

Svarstant kurį programinį paketą (DDS-CAD ar „Revit“) taikyti „Pastatų inžinerinių sistemų“ studijų programoje, buvo nuspręsta, jog reikia susikoncentruoti ne ties vienu programiniu paketu, o apžvelgti jų kiek įmanoma daugiau, kad studentas turėtų progą susipažinti ir pajusti programų skirtumus, modelių kūrimo ir valdymo galimybes, informacinio komunikavimo lankstumą ir kitas galimybes.

Šiuo metu pastatų inžinerinių sistemų studijų programoje studentai mokomi modeliuoti DDS-CAD ir „Revit“ programiniais paketais. Žinių įsisavinimui yra sukurti nauji moduliai: pastato inžinerinių sistemų informacinis modeliavimas, jungtinis semestro projektas ir dalis BIM žinių integruota į esamus specialybinius modulius. Studentams pradėjus dirbti BIM aplinkoje iš karto pajutome jų susidomėjimą ir sulaukėme teigiamų vertinimų.

O kaip patys studentai vertina DDS-CAD ir „Revit“ programinius paketus?

Jų nuomone, kiekviena programa turi savo pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, DDS-CAD yra puikiausia programa, kuomet reikia greitai modeliuoti pastato vidaus inžinerines sistemas, atlikti hidraulinius skaičiavimus ir nustatyti sistemos elementų tikslius geometrinius parametrus. Labai patogu, kad ji turi beveik visų pagrindinių sistemos elementų ir įrengimų duomenų bazes ir nėra pririšta prie konkrečių gamintojų. Jei dėl netaisyklingo programos valdymo ar skubotų veiksmų ji „užstringa“, šį nepatogumą kompensuoja tai, kad programa visada sukuria atsarginę kopiją, ir duomenys nėra prarandami. Jeigu programoje kokio nors elemento nėra, paprasta susikurti savo norimą elementą su esamais programos įrankiais, be to, programos veikimui nereikia itin galingo kompiuterio.

Tačiau yra ir minusų. Kartais importuojat į programą neužbaigtus („netvarkingus“) architektūrinius ar konstrukcinius modelius iš kitų programų, gali įsiimportuoti ne visi elementai. DDS-CAD programoje suformuoti medžiagų žiniaraščiai, norint, kad jie atitiktų LST 1516 standarto apipavidalinimo reikalavimus, o ne EN normas, turi būti papildomai apdorojami kitų programų pagalba (pvz. „Microsoft Excel“). Užtrunkama, kol gaunamas norimas brėžinių atvaizdavimas.

Privalumas dirbant „Revit“ programa yra tas, kad, naudojant visiems projekto dalyviams vieną programą, išlieka projekto vientisumas ir sklandi duomenų pasidalijimo sklaida. Tačiau tokie atvejai reti.Gan nemažas „Revit“ aplinkos trūkumas yra tas, kad programos valdymui reikia ganėtinai galingo kompiuterio, ypatingai tais atvejais, jeigu dirbama su dideliais projektais, – programa stringa. Be to, bazinė programos biblioteka nėra gausi, todėl pradedant dirbti reikia susikurti medžiagas arba ieškoti internete sukurtų gaminių bibliotekų. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau gamintojų kuria savo produkcijos duomenų bazes, adaptuotas „Revit“ aplinkai, dėl to lengvėja modeliavimo procesas, paprasčiau ne tik kurti modelį, tačiau ir suformuoti brėžinius, žiniaraščius, uždavus parametrus atlikti sistemų hidraulinius skaičiavimus.

Kokios realios naudos gali atnešti toks studijų programų pakeitimas?

Studentas, gavęs ne tik teorinių, bet ir mokslu grįstų praktinių žinių, realiai išbandęs kuo daugiau galimų alternatyvų, greičiau integruojasi darbo rinkoje, yra patrauklesnis darbdaviui, nes jo įsiliejimas į bet kurios statybos inžinerijos srities įmonės veiklą yra sklandesnis ir greitesnis.