UAB „Hugaas Engineering“, Norvegijos įmonės „Hugaasgruppen“ narė, savo klientams siūlo visa apimantį, taip vadinamą „vieno langelio“, projekto vystymą bei aptarnavimą – pradedant projekto koncepcija, tęsiant konstrukcine dalimi ir baigiant perdavimu galutiniam užsakovui. Viso šio proceso vadybai, kontrolei bei įsipareigojimams vykdyti kompanija taiko BIM metodus. Pažangus darbo būdas sąlygojo tai, kad UAB „Hugaas Engineering“, pristačiusi savo projektą, administracinį pastatą „Mooya Fellesbygg“ Norvegijoje, tapo pagrindine Vilniuje vykusio konkurso „Open BIM Awards 2016“ nugalėtoja nominacijose „Geriausias integruotas projektas“ ir „Geriausias inžinerinių sistemų projektas“.
UAB „Hugaas Engineering“ siūlo visiško išbaigtumo projektinius sprendimus tiek Lietuvoje, tiek Norvegijos statybų rinkoje.
„Naudodamiesi BIM sistema statome futbolo stadionus, prekybos centrus ir kitus industrinius pastatus. Tačiau šį kartą statėme sau – tai bus mūsų centrinė būstinė Norvegijoje“, – kalbėjo bendrovės direktorius Paulas Daugalis.
„Hugaas Engineering“ – „Open BIM Award 2016“ nugalėtojas
Ganėtinai jauna „Hugaas Engineering“ kompanija, įkurta tik 2013 m., nusprendė dalyvauti Lietuvos „Open BIM Awards 2016“ konkurse ir tam pasirinko savo pačių sau projektuotą ir statytą objektą – administracinį pastatą „Mooya Fellesbygg“.
„Pasirinkome šį objektą, nes jis labai mums artimas – tai mūsų naujoji centrinė būstinė Norvegijoje, parodanti visus mūsų sugebėjimus ir pastangas, – pasakoja P. Daugalis ir išdidžiai priduria, – tai ne vien trijų aukštų 3.300 m² konstrukcija, tai ištobulinti mūsų komandos metodai. Šis projektas – ne tik „Hugaas Engineering“ pasiekimas, tai plataus kompanijų rato: „Hugaas Entreprenor“, „Front Energi“, „Front Tech“ ir „Hugaas Construction“ bendras suderintas rezultatas.“
Nors pagrindinės objekto konstrukcijos projektas dar buvo nebaigtas, atskirų dalių, atskirų komandų ir net skirtingose šalyse ruošiami projektai jau buvo atlikti. Darbas 1500 km atstumu nuo Vilniaus iki Trondheimo buvo tikras iššūkis. Projekto dalių rengime dalyvavo 8 – 10 projektuotojų. Projekto eigą sekė užsakovas/rangovas ir projektavimo biuras iš Norvegijos.
BIM koordinatorius buvo atsakingas už projekto dalių suderinamumą. Buvo atliekamas kassavaitinis „BIMclash“ tikrinimas. Tačiau projekto intensyvumas buvo didelis ir netolygus, todėl papildomai sprendinių suderinamumas buvo atliekamas pagal poreikį. Sprendinių priėmimas buvo intensyvus, nes lygiagrečiai vyko statybos ir konstrukcijų gamyba.
Projektas buvo vystomas Norvegijoje, todėl projektavimo eigoje sprendiniai su užsakovu/rangovu, taip pat su konstrukcinės dalies pagrindiniu skyriumi, kurie yra Norvegijoje, buvo derinami daugiausia nuotoliniu būdu, pasitelkiant 3D vaizdus iš projekto modelių bei naudojant IFC failus.
BIM garantavo tolygų statybos proceso ciklą
Inžinerinės dalies projektavimui ir realizavimui „Hugaas Engineering“ reikėjo įrankio, kuris be trikdžių taptų visos BIM strategijos kompanijoje dalimi. Kadangi viena iš dukterinių įmonių jau buvo pradėjusi naudoti „Open BIM” įrankį DDS-CAD, „Hugaas Engineering“ pasuko tuo pačiu keliu.
„Akivaizdi tokio pasirinkimo nauda, – pasakoja P. Daugalis, – mes be vargo galėjome bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, naudojančiomis šią įrangą.“
Naudodami DDS-CAD projektuotojai galėjo įkelti į modelį detalią inžinerinių dalių informaciją, o jos pagrindu bendrauti su kitais projekto dalyviais, pagrįsdami vienų ar kitų sprendimų būtinybę bei paaiškindami kaip veiks sistemos po projekto užbaigimo.
Kai žmogus dirba su tam tikru įrankiu nuo 8 iki 10 valandų per dieną, o darbo greitis turi būti spartus, labai svarbu, kad šis įrankis būtų patogus.
Skaičiuojant ir lyginant, kiek prireiktų laiko sąnaudų dirbant rankiniu būdu, išaiškėja, kad vietoje dabar užtrukusių 7 mėnesių prireiktų dar 6, kas projekto laiką „ištemptų“ beveik dvigubai. BIM įrankiai taupo ne vien laiką, jie iki minimumo sumažina ir klaidų tikimybę.
„Žinome, kad po to, kai atliekame „clash“ patikrą ir pilną visų dalių integraciją, montavimo brėžiniai tampa tikslūs. Pavyzdžiui, nebelieka jokių konstrukcijos ir vamzdynų susikirtimų, – pažymi P. Daugalis ir pasakoja toliau, – tai itin svarbu inžinerijos srityje, nes inžinerinės sistemos ne tik „stovi“, kai jas įrengi, bet ir dirba, todėl tai daryti turi nepriekaištingai, užtikrindamos komfortą būsimiems pastato vartotojams. Statybos kainą galima sumažinti, tačiau to daryti įrangos sąskaita tikrai nevalia. Netinkamas inžinerinių sistemų darbas gali ateityje daug kainuoti ir gadinti kitas statinio dalis.“
BIM – ateities įranga
Platus BIM pritaikymas leidžia „Hugaas Engineering“ pirmauti tarp konkurentų ir lenkti juos ateinančius 10 – 30 metų, nes visų projektų dalių integracija garantuoja pranašumą visais atžvilgiais.
„Informacijos sukaupimas viename BIM modelyje ir patikimos, tausojančios sąnaudas, įrangos naudojimas reiškia, kad klientui mes galime pasiūlyti geriausius, vertingiausius sprendimus. Tai mūsų vizija, tai mūsų siekis!“ – optimistiškai teigia P. Daugalis.
Susiję straipsniai
„BIM Forum Vilnius 2016“: BIM praktika Lietuvoje
Inžinerijos profesionalai ateitį planuoja su BIM
