Pastatai, kuriuose gera būti. Komforto, energetinė pastato analizės svarba.

Pastatai, kuriuose gera būti. Komforto, energetinė pastato analizės svarba.

Naujas požiūris į statinį, kuriame gera būti, įtakoja gyvenimo ir darbo kokybę bei produktyvumą. Kokie sprendimai priimami projektuose, kad patalpoje esantys žmonės jaustųsi komfortabiliai? Kodėl mums turi rūpėti komfortas? Kaip apskaičiuojamas komfortas? Kodėl reikalinga energetinė analizė, kodėl tiesiog nepakanka ŠVOK inžinierių skaičiavimų? Kuo skiriasi pastato energetinė analizė ir energetinių klasių nustatymo sistema?


Naujos metodikos jau taikomos ir Lietuvoje, tiesa kol kas tik energetinės pastatų analizės srityje. Ir, pasirodo, turime daug neišnaudotų galimybių, kurios neabejotinai įtakos konkurenciją tarp pastatų netolimoje ateityje, kai tik įmonių vadovai, NT vystytojai, savininkai įvertins komforto poveikį žmonių veiklos rezultatams.

Komfortas ir energetinė analizė. Neišnaudotos galimybės

Nekilnojamo turto vystytojai Lietuvoje kol kas vangiai pripažįsta komforto svarbą, kuris, pasirodo, yra aiškiai pamatuojamas. Neginčijamos komforto sudėtinės dalys yra patalpos mikroklimato kokybė (oro kokybės, drėgmės, šilumos, oro judėjimo savybės) bei apšvietimo kokybė.

„Tyrimų rezultatai rodo, kad minėti komforto faktoriai stipriai įtakoja žmonių darbingumą, psichologinę būseną. Tai reiškia, jog darbuotojai skirtingomis komforto sąlygomis gali duoti skirtingą darbo rezultatą, produktyvumą. Būtent todėl į Lietuvą ateinančios ar atėjusios tarptautinės įmonės užsako specialias komforto studijas projektuodami sau pastatus,“ – sako Kiril Simbirskij, UAB “Teisingi energetikos sprendimai” projektų vadovas.

 

Puikiai suprantame, kad darbuotojui bus sunku susikaupti ir dirbti savo darbą, jei, tarkime, patalpoje yra per šalta, karšta, trūksta gryno oro, pučia kondicionierius. Nekalbant jau apie mūsų gyvenamąjį būstą, kuriame turime pailsėti, atgauti jėgas ir gerai išsimiegoti. Visa tai ženkliai įtakoja mūsų sveikatą bei produktyvumą, ir yra metodika tai apskaičiuoti projektavimo eigoje. Pasak Kiril Simbirskij, Lietuvos projektų vystytojai vis dažniau kreipia dėmesį į su energetika susijusių sprendimų analizę, o tai turi tiesioginės įtakos eksploatacijos kaštams. Procesas sveikintinas, tačiau vis dar lieka daug neišnaudotų galimybių gerinant savo statinių kokybę, geresnį jų pritaikymą žmonėms.

Alternatyvų analizė ir kompleksiniai įtakos veiksnių skaičiavimai

Problema projektavime yra ta, kad šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo specialistai skaičiuoja, projektuoja sistemas, orientuotas į žiemos ir vasaros norminius vidurkius, jų tikslas – nustatyti maksimalius poreikius ir pagal juos parinkti įrangą. Tačiau įprastai projektuotojai nevykdo optimizavimo užduoties.

Tarkime, šildymo poreikiai skaičiuojami prie -23 laipsnių Vilniuje. Kiek dažnai būna tokia temperatūra? Ir toks skaičiavimo būdas, ypač šildymo sistemos projektavimui, nėra blogas. Tiesiog jis ne visada tinkamas, kai yra projektuojamas bivalentinis šilumos šaltinis (du šilumos gamybos įrenginiai, pvz., šilumos tinklai + šilumos siurblys), tokiu atveju optimizuojant investicinius kaštus yra rekomenduojama nagrinėti dinaminius energijos poreikius ir atlikti sistemos optimizavimą. O vėsinimo poreikiai skaičiuojami taip pat pagal normas, tačiau normose neatsižvelgiama į supančių statinių, augalų šešėlius bei temperatūros pokyčius dienos bėgyje ar mėnesio eigoje pagal klimato duomenų statistiką.

Lietuvoje galiojančios energetinio sertifikavimo sistemos, normos yra daugiausia orientuotos į pastato kevalo termo pralaidumą bei bendrąsias energijos sąnaudas pastato kvadratiniam metrui apšildyti. Tai nesprendžia individualių patalpų komforto klausimų. Realybėje patalpoje klimatas kinta priklausomai nuo lauko sąlygų, debesuotumo, žmonių judėjimo bei skirtingų sistemų tarpusavio sąveikos.

Tikslas yra sukurti ne perteklinę sistemą, kuri užtikrintų reikiamas sąlygas konkrečiose patalpos vietose. Tam tikslui vykdoma įtakos veiksnių analizė, nagrinėjama, kuris veiksnys kaip veikia rezultatus. UAB “Teisingi energetikos sprendimai” atstovai teigia, kad vis daugiau užsakovų pageidauja palyginti sprendimus, vertinant jų energetinį efektą. Tam įmonė pasitelkia specialią energetinės analizės metodiką, dinaminius skaičiavimus, analizuojamas ne bendras pastatas ar jo energijos sąnaudos, bet kiekviena patalpa ir net kiekviena darbo vieta. Kurie veiksniai yra svarbūs ir verti nuodugnios analizės?

1. Saulės tiesioginių spindulių įtaka, fasadų, langų, šešėlių analizė.
2. Energijos šaltinių analizė, kodėl verta parinkti kombinuotas sistemas.
3. Temperatūros spinduliavimo, pasiskirstymo analizė, skirtingų sistemų sąveika.

Taigi komforto analizė turi unikalų tikslą į viską žiūrėti per neenergetinių sąnaudų bei komforto prizmę. Energetinė analizė duoda apčiuopiamą naudą lyginant sprendimų alternatyvas, todėl jau yra pageidaujama ir Lietuvos turto vystytojų.

Nematoma nauda tampa akivaizdi

Kiril Simbirskij prisimena projektą, kai vienas turto vystytojas planavo dengti biuro pastato fasadus specialiu stiklu, kuris yra brangus, tačiau mažiau laidus saulės spinduliuotei. Tokiu būdų būtų reikėję mažiau vėsinimo sąnaudų. UAB “Teisingi energetikos sprendimai” atliko analizę ir paskaičiavo, kad aplinkiniai statiniai meta šešėlį ant tam tikros pastato dalies, ir nebūtina visur naudoti tų brangiai kainuojančių stiklų. Tokiu būdu buvo sutaupyta apie 50 000 EUR.

Kitame projekte buvo analizuoti apšvietimo sprendimai. Suprojektuotas apšvietimas reikalavo didelių elektros energijos sąnaudų, todėl UAB “Teisingi energetikos sprendimai”, pasitelkę specialią skaičiavimo sistemą, suskaičiavo alternatyvas, t.y. pasiūlė LED apšvietimą su sensoriais, nustatant sensorių optimalų išdėstymą. Tokiu būdu buvo taupomos elektros energijos sąnaudos eksploatacijoje.

Vienam eksploatuojamam gamybiniam pastatui vasaros metu trūkdavo vėsinimo galios. Atlikus šiam pastatui technologinį energetinį auditą, UAB “Teisingi energetikos sprendimai” parengė nagrinėjamų cechų detalizuotus modelius IES VE aplinkoje, modeliai buvo sukalibruoti pagal cechuose sumontuotų temperatūros registratorių duomenis.

Sukalibruoto modelio paklaida sudarė apie +/- 0,3 ‘C (kas atitiko naudotų temperatūros matavimo prietaisų neapibrėžties lygį). Naudojant sukalibruotą modelį buvo įvertinta, kokia papildomo vėsinimo įrenginio galia, taip užtikrinant technologiniam procesui reikalingos aplinkos oro temperatūros palaikymą.

Rengiant biurų pastato „Narbuto 5″ projektą, įgyvendinamą UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, buvo taikoma BREEAM pastatų vertinimo sistema. (BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra Jungtinėje Karalystėje sukurtas bei aukščiausius standartus pasaulyje atitinkantis tvarių pastatų vertinimo metodas ir sertifikavimo sistema.

BREEAM sertifikatas suteikiamas pastatams, kurie daro mažiausią poveikį aplinkai. Vertinimas prasideda nuo pastato projektavimo ir vyksta per visą pastato statybos laikotarpį). Buvo parengtas pastato analitinis modelis modeliavimo programos aplinkoje bei atliktos skirtingos analizės. Buvo atliktas natūralaus apšvietimo modeliavimas, siekiant užtikrinti gerosios pasaulinės praktikos, kurią aprašo BREEAM standartas, įgyvendinimą.

Analizės metu, bendradarbiaujant su pastato architektu, buvo parinkti sprendiniai, kurie leido įgyvendinti BREEAM reikalavimus dėl natūralaus apšvietimo tolygumo ir dienos šviesos faktoriaus. Vertinimas leido užtikrinti, kad pastatas yra suprojektuotas užtikrinant vizualinį komfortą naudotojams.

Atliktas pastato dinaminis energinis modeliavimas leido tiksliau įvertinti skirtingų gamintojų siūlomų įrenginių energinį efektyvumą ir elektros sąnaudas eksploatacijos metu. Toks sistemų palyginimas leido lengviau apsispręsti dėl įrangos, kuri būtų montuojama pastate. Taip pat atliktas dinaminis energinis modeliavimas leido pagrįstai atsakyti į nuomininkų klausimus dėl planuojamų energijos sąnaudų pastato šildymui ir vėsinimui, atsakyti į būsimų nuomininkų klausimus dėl tinkamų komforto sąlygų. Turimi modeliavimo duomenys suteikia pranašumą prieš kitus nuomotojus.

IES VE sistema kompleksinei pastatų komforto analizei

UAB “Teisingi energetikos sprendimai” jau keturis metus teikia specializuotas pastato komforto ir energetines analizės paslaugas. Įmonės augimas rodo, kad Lietuvoje auga tokių specializuotų analizių poreikis, didele dalimi dėl užsienio užsakovų. „Kadangi tokios analizės neįmanomos paprastomis skaičiavimo priemonėmis, nes būtina vertinti daugybę įtakos veiksnių, klimato duomenų ir t.t., reikėjo rinktis specializuotą programinę įrangą.

Rinkoje yra daug programų, pasirinkome IES VE (Integrated Envoirament Solutions Virtual Envairamanet) programinę įrangą, nes mums buvo svarbūs tokie kriterijai, kaip patogumas naudoti, intuityvumas, IES VE turi plačiausią spektrą įvairių analizių savyje, nebūtina atskirose programose vykdyti skirtingas analizes.

Kitas svarbus faktorius buvo tai, kad IES VE programinė įranga sertifikuota pagal daugelio šalių sistemas, kas užtikrina pasitikėjimą skaičiavimų rezultatais. Tai pagrindinė mūsų darbo priemonė kuri padeda mums atlikti sudėtingus skaičiavimus, analizę,“ – pasakoja Kiril Simbirskij.

„Svarbu, kad projekto iniciatoriai, užsakovai suprastų, kad tokią analizę būtina pradėti jau ankstyvojoje projekto stadijoje, kuomet dar galima lyginti alternatyvas, ieškant optimalių sprendimų,“- priduria Kiril Simbirskij. Jis džiaugėsi, kad ateinančiame projekte užsakovas jau norėtų vykdyti ir pastato gyvavimo ciklo analizę, kur pastato sprendimai vertinami 60 metų į priekį, įskaitant eksploataciją ir nugriovimą. Tvarių pastatų era prasideda ir Lietuvoje.

Programinė įranga IES VE

Programinė įranga IES VE suteikia galimybę įvertinti projektuojamų pastatų eksploatacines savybes duotoje aplinkoje jau ankstyvoje projektavimo stadijoje.

Susiję straipsniai

84 Comments

Write a Comment