Šiandien pagrindinės darbo priemonės projektuotojui yra kompiuterinė technika ir programinė įranga. Būtent jos apsprendžia žmogaus darbo komfortą ir produktyvumą. Be abejo, siekiant aukštesnių kokybinių ir kiekybinių rezultatų, minėtini ir kiti veiksniai, įtakojantys galutinį rezultatą: savimotyvacija, žinios, patirtis, bendras supratimas, tačiau bet koks aukštos kvalifikacijos specialistas nebus pajėgus dirbti produktyviai, jeigu neturės kokybiškų darbo priemonių.
Norėčiau paminėti, kad Lietuvoje susiklosčiusi statybų sektoriaus teisinė ir reglamentinė bazė toli gražu neskatina siekti ilgalaikių kokybinių rezultatų. Nors ji nuolat keičiama ir atnaujinama, bet gerokai atsilieka nuo esamo laiko. Išsivysčiusiose šalyse jau tvirtu žingsniu žengiama į statinių informacinį modeliavimą (angl. Building Information Management, BIM). Pas mus šios pažangios sistemos pamatai vystomi ir formuojami tik aktyvių verslininkų, akademinės visuomenės ir kitų visuomenės veikėjų dėka. Deja, ne politikų, kurie tiesiogiai atsakingi už įstatymų ir reglamentų rengimą.
Galima būtų daug parašyti apie specifinę atmosferą (ar net tvarką), kuri yra susiklosčiusi Lietuvos statybų aikštelėse. Mūsų nuomone – tai neišbaigtų įstatymų ir techninių projektų pasekmė. Paminėsime vieną faktą, kuris, yra svarbus pereinant nuo techninio projekto rengimo etapo prie jo įgyvendinimo. Tai rangovų parinkimas pagal techninio projekto žiniaraščius.
Kaip galima suskaičiuoti tikslią medžiagų sąmatą, kai pateikiami sustambinti kiekių žiniaraščiai, į kuriuos projektuotojas fiziškai nepajėgus įtraukti visų dedamųjų? Kodėl nepajėgus? Ogi todėl, kad rankiniu būdu įvertinti kiekvieną posūkį ar pakilimą, nusileidimą ar kitos inžinerinės sistemos apėjimą yra daug laiko ir pastangų kainuojantis darbas, kurį patyręs projektuotojas gali įvertinti apytiksliai, bet už tikslius tokių viražų apskaičiavimus niekas nenori mokėti. Taip, laikas – pinigai. Čia ir yra esmė.
BIM programinė įranga. Kokybiškas techninis projektas: misija įmanoma?
Jau devynerius metus neatsiejama mano gyvenimo dalis yra darbas ne tik biure, bet ir statybų aikštelėje. Žvelgiant iš projektinės dokumentacijos rengimo pusės, per tuos metus aš nepastebėjau jokio kokybinio postūmio. Kokybišką darbo atmosferą statybų aikštelėje nebent lemia rangovų ir genrangovų geroji patirtis vakarų šalių statybų aikštelėse. Tačiau tai, kas užmezga statybą –techninis projektas – deja, geromis patirtimis negali pasigirti.
Prieš trejus metus, matydamas liūdną techninių projektų padėtį, ėmiausi pats rengti elektrotechnikos, apsaugos sistemų, elektroninių ryšių ir automatikos techninius projektus. Kadangi turiu nemažą praktinio darbo patirtį, pamaniau, kad tikrai galiu ją perteikti ir atiduoti kitiems statybų dalyviams. Tačiau susidūriau su problema: norint kokybiškai parengti techninį projektą, reikalinga ne tik patirtis, bet ir priemonės, kurios padėtų greitai atlikti užduotis.
Tuomet prisiminiausavo patirtį, kuomet tik pradėjau mokytis dirbti su CAD programa. Turėjau progą susipažinti su žmogumi, kuris išmokė dirbti „Visual Basic“, „AutoLISP“ ir kitų gudrybių. Tuomet sugebėjau savodarbo našumą padidinti 4-5 kartus. Tiesa, pusę metų teko paaukoti programų „prisijaukinimui“.
Laiko sąnaudos – per didelės
Šiandien aš neturiu tiek laiko. Neturiu pusės metų (ar net daugiau, nes nuo to laiko praėjo gal 15 metų). Turiu laiko tik tiek, kiek reikia darbui atlikti. Tokia situacija, manau, yra pas daugelį. Mokytis ir tobulėti tenka dirbant.
Nežiūrint to, kad panaudojau visas turimas žinias ir šiek tiek išmokau naujų triukų darbe su CAD programomis, panaudojau atsiradusias naujas duomenų saugojimo technologijas (o kaip tai svarbu, ypač kai užpuola kompiuteriniai virusai!), sudariau sau galimybę dirbti per nuotolį, tačiau tai nepadėjo pasiekti norimų rezultatų – kokybiško ir efektyvaus projekto parengimo. Projektavimas vis tiek vyksta lėtai, o laiko – nėra.
Kas ieško – tas randa
Gal prieš metus pirmą kartą su kolegomis išgirdome keistą raidžių derinį – BIM. Pradėjome juo domėtis. Iš pradžių BIM prilyginome projektavimui 3D aplinkoje, tačiau greitai supratome, kad BIM yra kur kas daugiau, nei modeliavimas trimatėje erdvėje, kad tai – visai kitas požiūris į projektavimą, statybą, eksploataciją. Pasigilinę daugiau supratome ir kitą dalyką – skaitmeniniam modeliavimui mūsų turimos priemonės, programinė įranga netinka.
BIM – tai kokybinis šuolis aukštyn. Pradėjome ieškoti programinės įrangos. Mūsų reikalavimai – nekuklūs, juk projektuojame dujotiekį, šildymą, vėdinimą, vandentiekį, elektrotechnikos, automatikos ir apsaugos sistemas, telekomunikacijas. Iškilo klausimas, kokią programinę įrangą pasirinkti?
„Išbandę keletą programų, pastebėjome, kad daugelis jų skirtos vien tik modeliavimui trimatėje erdvėje ir turi labai ribotas techninių rodiklių skaičiavimo galimybes: vėdinimą, šilumos, vandens skaičiuoja tik pagal ranka įvestus duomenis, neskaičiuoja apšvietimo ir kitų parametrų“, – pasakoja kolega Robertas Stonkus, UAB „Roboventa“ įmonės vadovas. Jo nuomone, ne mažiau svarbus aspektas yra galimybė dirbti prie projekto failo skirtingų disciplinų specialistams vienu metu. Tai labai svarbu, kai projektuojamos skirtingos inžinerinės sistemos ir yra riboti laiko resursai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad atsiradę patalpų išplanavimo pakeitimai laiku pasiektų inžinerinių sistemų projektuotoją, o atsiradusios kolizijos būtų laiku pastebėtos ir ištaisytos.
DDS-CAD: pilnavertė programinė įranga
Praėjusių metų rudenį į mūsų akiratį pateko vaizdo medžiaga, pristatanti DDS-CAD programinę įrangą. Gama greitai neliko abejonių, kad ši programinė įranga – būtent tai, ko mes ieškojome. Labai smalsu buvo išbandyti, todėl ieškojome galimybių gauti programą pabandymui.
Neabejodami užsiregistravome į pilotinę grupę ir šių metų pradžioje išbandėme DDS-CAD programinės įrangos galimybes. Nusivilti neteko: čia ir erdvinis modeliavimas, ir automatinis rodiklių skaičiavimas, ir automatinis schemų sudarymas, ir apšvietos skaičiavimai, ir žiniaraščiai – viskas, kas padeda mėgautis darbu ir išvengti skaudžių žmogiškųjų klaidų.
Patyrėme, kad programos aplinka labai draugiška vartotojui, leidžianti lengvai įgyvendinti idėjas ir nesudėtingai taisyti klaidas ar kolizijas.
„Kitas privalumas, kurį mes atradome naudodami DDS-CAD programinę įrangą, yra tas, kad tai yra pilnavertė programinė įranga, t. y., nereikia „AutoCAD“ ar „Revit“ tam, kad ji veiktų (kaip pavyzdžiui „MagicCAD“, ar kitų papildomų priedų prie „Revit“, kad galima būtų dirbti). Nors ir daugybę metų dirbome „AutoCAD“ aplinkoje, tačiau labai nesunku buvo pereiti į darbo aplinką ir perprasti jos ypatumus“, – dėsto R. Stonkus.
Išbandyta DDS-CAD programinė įranga puikiai dirba su visais projektavime naudojamais failais: dwg, dfx, ifc ir pan. Nežiūrint į tai, kad DDS-CAD programinė įranga kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, įvertinus visas programinės įrangos galimybes, galima teigti, jog ji verta kiekvieno už ją sumokėto euro.
Kaina priklauso nuo licencijos tipo (tinklinė ar individuali) ir kiekio. Mes įsigijome trijų darbo vietų tinklinę licenciją, kuri puikiai įsiterpė į mūsų darbo aplinką: nepririša prie darbo vietos, tuo pačiu suteikia galimybę dirbti tinkle nuotoliniu būdu, neapriboja dirbančių inžinierių skaičiaus.
Pabaigai galima užtikrintai pakartoti, kad DDS-CAD yra tikrai puikus įrankis darbui BIM sistemoje, modeliuojant trimačius modelius bei rengiant projektinę dokumentaciją.