Gerai žinomi Skandinavijoje kaip pastatų projektuotojai iš Lietuvos yra kur kas mažiau pažįstami savo tautiečiams – taip galima apibūdinti vieną novatoriškiausių šalies statybos įmonių „Litana“, kuri projektavimo procese sėkmingai taiko BIM sistemą. Beveik 90 proc. pajamų įmonė gauna iš projektų užsienyje. Pagrindinės eksporto rinkos: Vakarų Europa, Rusija ir Baltarusija. Įmonė jose teikia generalinio rangovo paslaugas.
Pagrindiniai įmonių grupės „Litana“ konkurenciniai pranašumai yra nuosavos projektavimo, statybos ir gamybos pajėgos. Šiuo metu visoje įmonių grupėje „Litana“ dirba 1 333 darbuotojai, tačiau bene didžiausias jos išskirtinumas, kad projektavimą įmonė atlieka remdamasi BIM sistema. Tai akivaizdžiai gerina kokybės rodiklius vykdant generalinio rangovo statybos veiklą. Projektavimo skyriuje Lietuvoje yra 22 darbuotojai (projektų vadovai, konstruktoriai, architektai ir inžinieriai), o Kaliningrado biure – septyni.
„Dabar netgi nesuvokiame, kaip galima buvo dirbti kitaip. Lietuvoje gal ir nėra daug BIM projektų vykdytojų, bet su skandinavais tai pradėjome naudoti seniai ir to naudą pastebime“, – teigia UAB „Litana ir Ko“ technikos direktorius Virginijus Balsys.
Jis nesunkiai įvardijo esminius BIM pranašumus: taupomas laikas, lengvinant pasikeitimą informacija tarp projekto dalyvių, klaidų identifikavimas ankstyvoje projektavimo stadijoje bei mažinamas jų kiekis, neprarandama ir visada projekto komandai prieinama visapusiškai naujausia informacija. Svarbiausias viso to pranašumas – taupomas laikas ir sąnaudos projektuotojui, gamybai, statybai ir, žinoma, užsakovui. Dar vienas labai svarbus BIM pranašumas – išliekamoji sukauptos informacijos vertė panaudojant ją garantinio laikotarpio ir tolesnės statinio eksploatacijos procese.
„Labai svarbus yra informacijos suvaldymas: tai parodė ir lietuviški, ir skandinaviški projektai. Informacijos srautas čia yra gana didelis ir jos perdavimas bendrame trimačiame (3D) modelyje labai palengvina komunikaciją. Žmonės gali greičiau dalytis informacija ir ji lengvai prieinama visiems statybos proceso dalyviams“, – vardija „Litanos“ atstovas.
Projektai Lietuvoje
„Litana“ per pastaruosius metus yra atlikusi ne vieno pastato projektavimo darbus. Lietuvoje galima būtų išskirti paruoštus techninius ir darbo projektus žuvų perdirbimo gamyklai Klaipėdoje, laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, dalį Klaipėdos atliekų deginimo gamyklos „Fortum“ metalo konstrukcijų darbo projekto, įmonė buvo atsakinga už biokuro katilinės Vilniaus Savanorių pr. techninį ir darbo projektą, atliko UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ durpių sandėliavimo gamybinio statinio darbo projektą, UAB „Arlanga“ langų gamybos cecho darbo projektą.
Kaip generalinio projektuotojo BIM aplinkoje atliktas projektas Lietuvoje – AB „Žemaitijos pienas“ pieno miltelių gamybinio pastato projektavimas Telšiuose. Pagrindinės projekto dalys buvo projektuojamos BIM aplinkoje. Visas techninio ir darbo projekto dalis projektavo UAB „Litana ir Ko“ – vienintelį technologinės įrangos modelį kūrė įmonės GEA iš Danijos projektuotojai. „Litana” jau trejus metus dirba su „Tekla Structure” programinę įrangą ir net naudoją „Tekla” modelio informaciją tiesiogiai gamyboje, siųsdami failus tiesiai į plokščių pjovimo įrenginius. Dabar nereikia ruošti kiekvienos detalės gamybos brėžinių. Įrenginio valdymo sistema supranta „Tekla Structure” failus.
„Litana“ – pripažinti užsienyje
Įmonė gali pasigirti darbais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Litana“ aktyviai veikia Rusijoje ir Baltarusijoje, kur pastaruoju metu buvo projektuojami ir statomi du prekybos centrai „Leroy Merlin“ bei termoizoliacinių medžiagų gamykla. Bene įspūdingiausias Rytuose atliktas darbas – 55 tūkst. m² ploto lokomotyvų gamykla Engelse.
Ne mažiau darbų atlikta Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Klevene, suprojektuotas ir pastatytas laivų statyklos kompleksas, Osle – keturių gyvenamųjų namų, biurų ir prekybos centro su požemine stovėjimo aikštele kompleksas „Bekkestua“, atlikta išskirtinės architektūros „Statoil“ biuro rekonstrukcija Bergene.
Švedijoje suprojektuotas dešimties aukštų administracinis pastatas Malmėje, dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų namų su požemine stovėjimo aikštele kompleksas Noršiopinge, o šiuo metu pradėta projektuoti 26 tūkst. m² ploto ligoninė Stokholme – tai šiuo metu didžiausias „Litanos“ atliekamas projektas.
Įmonė minėtuose objektuose dalyvauja kaip visavertė BIM proceso dalyvė, atsakinga už pastato konstrukcijų projekto dalį. Kitas projektas, kuris skamba itin įspūdingai, – tai dalelių greitintuvas Švedijos Lundo mieste.
Pats greitintuvas užima 11 tūkst. m², o UAB „Litana ir Ko“ yra viena iš subrangovinių įmonių. Lietuviai čia atlieka gelžbetonio konstruktyvo, metalinių stogo konstrukcijų, technologinių rėmų projektavimą ir statybą, taip pat rengia pagalbinių pastatų gelžbetonio bei metalo konstrukcijų projektus ir juos stato. Pasak V. Balsio, šis projektas įmonei nėra išskirtinis – yra ne vienas objektas, kuriame „Litana“ atlieka svarbesnį vaidmenį. Visgi čia iššūkių netrūksta, pavyzdžiui, dalelių greitintuvo projektas vykdomas žaliojoje aplinkoje – jam naudojamos aplinkai nekenksmingos medžiagos, turinčios atitikti aukštus ekologijos reikalavimus.
Kas lėmė, kad lietuviai buvo pasirinkti tokiam sudėtingam objektui projektuoti? „Generalinis rangovas „Skanska“ yra mūsų daugiametis partneris – su jais įgyvendinome ne vieną projektą. Jų pasitikėjimas turbūt ir nulėmė, kad mes čia. Kompetencijų projektuoti ir įgyvendinti tokias konstrukcijas turime. Iššūkis nemažas, tačiau viskas įmanoma.
„Projektas didelis, terminai skandinaviški, kokybės klausimas labai pabrėžiamas, kaip ir gamtosauga, tačiau viskas čia įgyvendinama“, – „Litanos“ projektuotojų kompetencijomis neabejoja V. Balsys.
Straipsnis iš žurnalo „Skaitmeninė Statyba“ 2015.