Kaip BIM technologijos gali pagerinti metalo konstrukcijų gamybos verslą?

Statybų rinka po truputį vėl ims trauktis, o konkurencija vis didėja. Statybos metalo konstrukcijų gamybos įmonės ieško galimybių didinti pardavimus Skandinavijoje ir kitose vakarų šalyse. Tam būtina didinti veiklos efektyvumą. Vienas iš būdų – panaudoti naujas technologijas. Kaip technologijos gali padėti metalo gamybos verslo efektyvumui ir konkurencingumui?

Kur prarandame pinigus? Ar galime būti dar efektyvesni?

Pasiūlymo pateikimo etapas. Pradėkime nuo pradžių, kuomet metalo konstrukcijų gamintojas dalyvauja konkurse. Įprastai įmonės bando paskaičiuoti metalo svorį, tam dažnai pasitelkiami skaičiavimai pagal projekto brėžinius. Ir ne paslaptis – čia turime didelę tikimybę suklysti. Per daug priskaičiuosi – nelaimėsi, per mažai – patirsi nuostolius. Kita problema yra ta, kad suskaičiuoti reikia greitai ir tiksliai, todėl dažnai iškyla klausimas, ar pasitikime tais, kurie skaičiavo.

Projektinės alternatyvos – konkurencinio pranašumo instrumentas. Yra įmonių, kurios siūlo metalo konstrukcijų optimizavimo paslaugas ir atlieka konstrukcijų perskaičiavimą, taip ieškodami naudos ne tik sau, bet ir užsakovui. Jei užsakovas įtraukiamas į visą šį procesą, jis labiau pasitiki tokiu tiekėju, nes mato jo skaičių pagrįstumą ir supranta alternatyvas. Geras pavyzdys būtų suomių rangos įmonė FIRA, kuri tokiu būdu sugeba laimėti vis daugiau konkursų. Laimėti padeda ir tai, jog įmonė konstrukcijų optimizavimo paslaugą teikia nemokamai.

Konstrukcijų optimizavimas. Kitos įmonės tokią pačią konstrukcijų optimizavimo užduotį gauna tik jau pasirašius sutartį. Dažnas šio klausimo konfliktas yra tarp projekto autoriaus ir gamintojo: kiekviena pusė nori apginit savo sprendimą, arba projektuotojai ne visada nori taupyti statybos kaštus savo papildomo darbo laiko sąskaita. Tad darbas būtų žymiai sklandesnis, jei būtų geresnis bendradarbiavimas. Todėl kai kurios gamybinės įmonės turi arba savo konstrukcijų projektuotojus, arba turi savo patikimus partnerius. Bet kuriuo atveju, šių proceso dalyvių santykyje galima prarasti daug tiek užsakovo, tiek gamintojo pinigų.

Metalo apdirbimo įmonės „Seech Industries“ savininkas Doug Malm iš Jutos valstijos (JAV) dar 2008 m. nusprendė pasukti 3D detalizavimo keliu (skaitykite visą straipsnį: “JAV metalo detalių gamintojų patirtis. Daugiau užsakymų su Tekla Structures“), nes žinojo, kad ateitis priklauso naujoms technologijoms. Įmonės rodikliai nebuvo itin aukšti, tad buvo nuspręsta imtis naujovių, kol kompanija galutinai neatsiliko.

„Nesugebėdami dirbti naujoviškai mes pradėjome prarasti užsakymus, todėl nusprendėme, kad veikiau mokysimės modeliuoti, nei rizikuosime prarasti užsakymus ir pelną“, – mano D. Malm, „Seech Industries“ savininkas.

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad pagerinus projektavimo ir gamybos bendradarbiavimą yra pasiekiami itin geri rezultatai.

Pasiruošimas gamybai. Šiame etape gamintojas turi gauti tikslius gamybinius detalių ir surinkimo brėžinius, tam kad būtų tiksliai pagaminta ir sumontuota. Taip pat iššūkis yra pagaminimas ir pristatymas laiku. Dažna problema yra tikslumas ir klaidos brėžiniuose, ko pasekoje būna netiksliai arba klaidingai ir pagaminama. Tiesioginių medžiagų kaštai – tai tik nedidelė dalis galimų nuostolių.

Blogiausia, kad netinkami gaminiai sustabdo statybos, montavimo darbus, atsiranda papildomi logistikos, projektavimo kaštai. Nežiūrint į tai, kad galima būtų kaltę suversti projektuotojams, pagrindinis šešėlis kris gamintojui. Žodžiu, klaidos kaina kartais gali „praryti“ visą pelną, bei, svarbiausia, sugadinti gamintojo reputaciją.

Gamyba. Gamybos metu tyko tokios rizikos, kaip žmogiškoji klaida suvedant gaminių duomenis į metalo gamybos įrenginius. Operatorius, dirbdamas rutininį darbą, turi labai didelę tikimybę suklysti. Vėl bus pagamintas netinkamas gaminys, kas bus pastebėta arba gaminio montavimo metu gamykloje arba, dar blogiau, statybos aikštelėje. Todėl duomenų įvesties operaciją privalu automatizuoti.

Pristatymas. Užsakovas tikisi teisingo gaminio pristatymo laiku, būtent už tai jis sumoka sutartą kainą. Tačiau mes taip pat suprantame, kad gamyboje, siekdami efektyvumo, siekiame gaminti gaminius ne vienam projektui, o visus gaminius visiems projektams, taip optimizuodami medžiagų išeigas, įrengimų nustatymo pertraukimus ir t.t. Nesvarbu, kad pristatei gaminius laiku, jei bent vienas sutrikdė visą montavimo procesą. Vienas laiku nepristatytas gaminys sugriauną visą montavimo grandinę, ir užsakovas reiškia pretenzijas ir dažnai pateikia baudas.

Nesavalaikis pristatymas yra sąlygotas dviejų pagrindinių faktorių: gamybos klaida (pagamino ne tą, ne taip) arba tiekimo grandinės planavimo klaida. Pastarasis faktorius yra didelis galvos skausmas gamintojams, ypač teikiantiems montavimo paslaugas, nes reikia realiai sekti montavimo eiliškumą, kas įtakoja logistikos, vėliau ir gamybos eiliškumą, o gamybos eiliškumas dar įtakoja gamybos pasiruošimą. Tarkime, sužinojome, kad skubiai reikės pagaminti sudėtingesnį gaminį, tačiau gamykliniai brėžiniai pradėti ne to gaminio, tad net ir prie gariausių norų negalėsime pagaminti tuoj pat.

Kaip matome, spręstinų problemų yra daug. Tačiau visos jos gali būti sprendžiamos. Manau teigti, kad technologijos sprendžia problemas, būtų neteisinga. Sakyčiau, pirma vadovai turi suvokti ir analizuoti problemas, ir jokiu būdų nesusitaikyti su esamu pasiektu lygiu. Tuomet būtina keisti ir procesus, įprastą darbo būdą, organizaciją, vadinkime tai metodika. Tuomet galime naudoti technologijas ar automatines sistemos kaip instrumentą naujam darbo metodui. Projektavimo, gamybos ir montavimo procesų integracija, kaip rodo pavyzdžiai, tampa esmine prielaida efektyvumui ir kokybės užtikrinimui.

Kaip technologijos padeda spręsti problemas?

Sumaniai panaudojant technologijas galima pasiekti stulbinančių rezultatų. Visais šiame straipsnyje minėtais atvejais technologijos gali padėti. Tarkime, jūs keisite savo darbo metodą ir turėsite savo projektuotojus arba pastovų, patikimą partnerį, kuris ne tik projektuos, bet ir investuos savo laiką į pasiūlymų įvertinimą ar konstrukcijų optimizavimą.

Tekla technologijos leis jums importuoti projekto informaciją, ir tuo pagrindų galėsite sumodeliuoti savo konstrukcijas arba alternatyvias konstrukcijas, o sistema automatiškai jums rodys kiekius, svorį ir kitą informaciją.

Gaminių detalizavimas bus greitesnis ir tikslus, nes Tekla technologija pritaikyta ypatingam detalumui (įskaitant varžtų parinkimą, patogų ir greitą suvirinimo siūlių projektavimą, detalių pritaikymą pagal siūlės charakteristiką). Darbą spartina ir esamos gausios Tekla konstrukcinių elementų bibliotekos, yra daug automatizuotų funkcijų.

Tekla technologija vienija projektavimą ir gamybos procesą. Tiek projektuotojai, tiek gamintojai (beje, ne vien metalo konstrukcijų) gali dirbti vienoje sistemoje. Tai leidžia susiderinti visus sprendinius detaliame lygmenyje.

Tekla technologijos ir CNC tipo įrenginiai turi galimybę keistis projektinių gaminių protingais failais, kurie savyje perduoda ne tik geometrinius parametrus, bet ir kitas charakteristikas, tokias kaip medžiaga. Taip pat Tekla modeliuose galite nustatyti montavimo eiliškumą, o gamybos valdymo sistemos (tokias kaip Steel Projects) gali suplanuoti gamybą nepraleidžiant kažkurios detalės, reikalingos konkrečiam montavimo ar tiekimo etapui.

„Tekla“ mums atvėrė duris į stambiausių mūsų srities gamintojų pasaulį. „Tekla Structures“ suteikia galimybę dalintis CNC failais ir siūlo platų kainų pasirinkimą bei didelę klientų duomenų bazę”, – sako D. Malm. „Seech Industries“ savininkas

BIM technologijos plieninių konstrukcijų gamyboje jau yra ir bus būtinybė

BIM technologijos ir integruoto projektavimo bei gamybos metodika sėkmingai skinasi kelią jau ir Lietuvos gamybinėse įmonėse, neminint Skandinavijos, Anglijos, Olandijos. Tai suteikia įmonėms vis didesnį konkurencinį pranašumą, be to skatina bendradarbiavimą ir pastovią partnerystę.

Lietuvoje įmonės AB “Panevėžio Statybos Trestas”, AB “YIT Kausta”, UAB “Litana ir Ko”, UAB “Markučiai” jau organizuoja integruotą statybos ir gamybos procesą, kas padeda jiems visiems bendradarbiauti efektyviau, gaminti tiksliau ir pristatyti gaminius laiku.

Pirmųjų BIM statybos projektų Lietuvoje rezultatai džiugina ir tampa geru užkrečiamu pavyzdžiu. Jei anksčiau konstrukcijų gamintojai negalėjo tikėtis, kad projektuotojai vykdo projektus Tekla aplinkoje, tai dabar tai dažnas atvejis, net vykdomi konkursai. O norintiems eksportuoti savo paslaugas ar gaminius į tarkime Skandinavijos šalis, praktiškai privalu dirbti BIM aplinkoje ir gamybą organizuoti BIM modelių pagrindu.

“Įdiegus BIM technologijas, po kelių metų, mūsų konstruktorių biuras sumažėjo penktadaliu, o atliekamų darbų apimtys padidėjo 30 %”, – teigia UAB “Litana ir Ko” projektavimo skyriaus vadovė Kristina Levickienė, – “sėkiminga darbo užsienyje patirtis yra perkeliama į Lietuvą”.

Žmonės pripažįsta problemas ir nori geresnių rezultatų, todėl keičia darbo metodus ir pasitelkia efektyvias technologijas, kurios padėtų spręsti rutininius klausimus ir apdorotų didelį kiekį informacijos, reikalingos sprendimams. Tuos, kurie nori geresnių rezultatų ir nemiega laikino pasisekimo svaigulyje, raginu mokytis iš kitų sėkmės ir nesėkmės, raginu inovacijų paiešką ir diegimą paversti jūsų strategija. Mūsų BIM ekspertai ir užsienio partneriai yra sukaupę daug patirčių, kuriomis norime pasidalinti.