Daugelis privačių užsakovų, turto plėtotojų įvardija projektavimo paslaugos kainą kaip pagrindinį konstrukcijų projektuotojų pasirinkimo kriterijų, tačiau yra nemažai kvalifikacinių barjerų, reikalavimų. Taip pat pasirinkimo kriterijai kinta priklausomai nuo projektavimo stadijos ir tikslų. Vienaip elgiamasi, kuomet pagrindinis siekinys yra gauti leidimą statyboms (aišku, kad dominuoja kainos kriterijus), kiti kriterijai įgauna didesnį svorį, kai užsakovai siekia sutaupyti (ypač tai būdinga, kai projektuotojus samdo statybas vykdanti bendrovė).
Ernestas Beržanskis, UAB "Intelligent BIM Solutions" vadovas
Kokie konstruktorių pasirinkimo kriterijai?
Bendraujant su pirmaujančiais nekilnojamo turto plėtotojais paaiškėjo, kad dauguma samdo konstruktorius tiesiogiai, o ne per architektus, atliekančius Projekto vadovo funkciją. Kai kurios įmonės net turi praktiką kaupti žinių bazę apie darbo patirtį su konkrečiais projektuotojais, vėliau tai pasitarnauja kaip “+” arba “-” balai, tad visuomet yra klausimas – ar patenki į sąrašus.
Nekilnojamo turto plėtotojai įvardijo 2 esminius pasirinkimo kriterijus: tai yra kaina ir tinkamų specialistų dedikavimas. Visi įvardijo aiškią sąlygą, kad konstruktorių pakankamumas ir jų užimtumas (gebėjimas skirti projektui pakankamai laiko) yra vienas iš svarbiausių kriterijų. Išskiriami šie pasirinkimo kriterijai:
- Kompetencijų pakankamumas ir pajėgumai (ne vieno, ar dviejų asmenų įmonė) – patekimas į sąrašus.
- Projektavimo kaina (brangiausi atmetami, jei pigiausi tenkins kitus pasirinkimo kriterijus).
- Skiriamų konstruktorių kiekis, kompetencija ir prieinamumas. Šis kriterijus susijęs su paslaugos teikimo siūlomais terminais.
- Praeities praktika, susidirbimas su architektais, technologijų taikymas, lankstumas siūlant sprendimų variantus.
Įdomu ir tai, kad kainos ir skiriamų resursų bei praktikos klausimai nagrinėjami kompleksiškai, jei kainų lygis yra daugmaž panašus.
Rizikos faktoriai turintys įtakos siūlomai kainai
Visos įmonės siekia turėti galimybę projektų pasirinkimui. Dalis kalbintų įmonių dažnai ir turi tokią pasirinkimo galimybę, o kita dalis įmonių džiaugiasi gavus darbo, tačiau teko smarkiai nuleisti kainą. Tokiu atveju iškyla veiklos pelningumo klausimas, kuomet mažoms ir vidutinėms konstruktorių įmonėms tenka balansuoti tarp pelningumo ir užimtumo.
Projektuotojai teikdami kainos pasiūlymą, visuomet bando nuspėti savo sąnaudas, savikainą, jie vertina rizikas kurios gali padidinti jų savikainą ir projektas gali tapti nuostolingas. Diskusijose buvo įvardinti šie rizikos faktoriai, turintys įtakos siūlomai kainai:
- Projekto sudėtingumas, unikalumas, kompleksiškumas.
- Architektų gebėjimas naudoti realistinius sprendimus.
- Užsakovo siekis vis ieškoti efektyvesnių alternatyvų (nemokant už variantinį projektavimą).
- Pakeitimai, įnešami nauji užsakovo reikalavimai.
- Nesavalaikiai architektų sprendimai ir pakeitimai.
- Vėluojantys inžinerinių sistemų sprendimai ir jų pakeitimai.
Lietuvoje vis dar yra praktika, kad inžinerinių sistemų projektai neišbaigti ir nesuderinti su konstrukcijų ir architektūros dalimis. Vykdomi savi sprendimai, kurie nesuderinami su visu projektu (nes inžinerinių sistemų rangovai pasirenkami per vėlai). To pasekoje statybvietėje atsiranda geometriniai nesuderinamumai tarp inžinerinių sistemų ir konstrukcijų, dėl ko dažnai konstruktoriams atsiranda papildomo darbo ir net pretenzijų.
Kaip matome didele dalimi projektuotojo veiklos efektyvumas priklauso nuo projekto komandos darnaus darbo, todėl projektuotojai turėtų įsivertinti su kuo jiems teks dirbti ir kokie yra komandos gebėjimai ir praktika dirbti kartu, greitai koordinuoti darbus, sprendimus. Pastovius ryšius turinčios projektavimo ir užsakovų įmonės žino vienas kito reikalavimus ir dirba efektyviau, dėl to gali ir lanksčiau valdyti paslaugų kainą.
Projektuotojų veiklos pelningumas priklauso nuo:
- Aiškių susitarimų su užsakovu. Ko užsakovas tikisi iš projektuotojų (sprendinių prasme).
- Kokia bus projekto pakeitimų politika. Susitarimo kaip bus valdomi pakeitimai projekte ir statybvietėje.
- Komandinio darbo efektyvumo, sprendimų koordinavimo ir komunikacijos.
Optimalių sprendimų paieška arba variantinis projektavimas – dažnai yra tai ko tikisi užsakovai, tačiau toks reikalavimas ne visada įvardinamas projektuotojams. Vertinant efektyviausią sprendimą kaštų prasme būtina įvertinti ne vien sąnaudas medžiagoms, bet ir kitus aspektus pvz. matavimo kaštus. Tad optimalių sprendimų paieška reikalauja aiškių kriterijų iš užsakovo (kas yra prioritetas, statybų trukmė, bendra kaina) bei platesnių konstruktorių kompetencijų bei praktikos. Kai kurioms projektavimo įmonės tai gali būti konkurencinis privalumas.
Jei projektuotojai sugeba sutaupyti 10% konstrukcijų sąnaudų, tai gal verta ir sumokėti tokiems konstruktoriams už papildomą darbą daugiau. Lygiai kaip kai kurios projektavimo įmonės imasi sudėtingų kompleksinių projektų pateikdamos genrangovams detalią informaciją, kuri reikalinga statybos ir gamybos procesuose (nors pagal STR to nereikalaujama), tokiu būdu efektyvindami statybos ir gamybos procesus.
BIM praktika – vienas iš pelningumo vertinimo kriterijų
Kalbant apie komandinio darbo efektyvumą, teisingas BIM technologijų išnaudojimas bei profesionali projekto organizacija gali ženkliai įtakoti visos komandos darbo efektyvumą. Tad BIM praktika, BIM koordinatoriaus/vadovo kompetencija ir patirtis taip pat galėtų būti vienas iš pelningumo vertinimo kriterijų.
Taigi jei konstruktoriai įvertintų visas aplinkybes matyt labiau pagrįstai galėtų mažinti arba ne kainas, su mažesne rizika “įklimpti”. Iš kitos pusės užsakovas vertindamas tas pačias aplinkybes gali kaitalioti savo pasirinkimo kriterijus ir gal nebūtinai mažiausia kaina.
Atsižvelgiant į projektavimo pokyčius nuo šių lapkričio mėnesio, Techninio ir Darbo Projekto (TDP) darbų apimtys bus didesnės, terminų spaudimas išliks, nes užsakovas norės kuo greičiau pradėti statybas, pabaigus TDP, todėl konstruktoriai turėtų rimtai susimastyti apie darbą efektyvinančias priemones bei metodus.
Vienijimasis, kooperacija – padės išplėsti klientų ratą ir imtis didesnių projektų (ypač aktualu kuomet ir Techninis ir Darbo projektai bus kaip viena projektavimo stadija). Gebėjimas jungtis į vieną projektą, pasidalinti atsakomybėmis ir dirbti koordinuojant tarpusavyje sprendimus taps esmine galimybe naujoms nedidelėms įmonėms. Akivaizdu, kad BIM technologijos taip pat įtakoja konstruktoriaus darbo ir bendradarbiavimo efektyvumą.
Susiję straipsniai
Kiek kainuoja inžinieriaus darbas (2024 m.)?
Projektavimo įmonė UAB „Siena“: kelias į sėkmę paremtas investuojant į BIM technologijas. Interviu
