Rinkai vis labiau įsisukant į BIM projektų sūkurį, vienas svarbiausių aspektų tampa numatyti tinkamą projekto apimtį, t.y. detalumo lygį, tam, kad projektas būtų paruoštas kokybiškai, turėtų reikiamą informacijos kiekį bei būtų atliktas laiku. Tačiau siekiant suformuoti informatyvesnį modelio paketą susiduriama su kitu kraštutinumu – informacijos pertekliumi, kuris prilygsta laiko ir resursų švaistymui. Tai iš ko susideda modelio detalumas ir kokios pagrindinės problemos jį planuojant?
BIM modelio detalumo sąvokos ir pagrindinės problemos
BIM projektuose labai dažnai girdimos sąvokos Level of Development, Level of Detail ir Level of Information nėra apibrėžtos konkrečiu vienu standartu ar reglamentais. Tai, žinoma, skatina interpretacijas, todėl praktikoje dažnai jos suprantamos ir taikomos skirtingai.
Level of (Model) Development – tai projekto grafinės ir negrafinės informacijos visuma. Šia sąvoka bendrai apibrėžiame BIM projekto detalumo siekiamybę BIM vykdymo plane.
Level of Detail – elementų grafinės informacijos tikslumas/ detalumas, t.y. atitikimas realiam planuojamam elementui.
Level of Information – ši sąvoka indikuoja, kokia negrafinė informacija turi būti pateikiama kiekvienam elementui. Gali būti taip, kad projekto detalumas numatomas LOD 400 (t.y., modelio panaudojimas pastato priežiūrai), tačiau konkrečiam elementui tokiu atveju svarbiau turėti didesnį negrafinės informacijos lygį (pvz.: garantiją ir pan.) nei grafinį, tarkim, galbūt nėra būtina turėti detalų šalčio sijos modelį su viduje esančių visų elementų paketu (“viduriais”), tačiau svarbiau žinoti jos galią, garantinį galiojimą ar nuorodą į instrukcijos lapą. Tai reikštų, jog elementui galima numatyti mažesnį grafinį detalumą, tačiau daugiau pasvarstyti apie negrafinės informacijos kiekį.
Dažnai planuojant modelio detalumą susiduriama su keliomis problemomis:
- Nekonkretus projekto tikslų ir modelio panaudojimo nustatymas.
- Bandymas modelio detalumą „pakišti“ po vienu skaičiumi.
- Netinkamai parinktas elementų kiekis.
- Netinkamai parenkamas geometrijos detalumas.
- Neapibrėžtas modelio tikslumas/ paklaida.
- Nenurodytas negrafinės informacijos kiekis.
- Nėra vizualaus ir aiškaus reikalavimų apie modeliuojamus elementus pateikimo projekto komandai.
Tai leidžia numanyti, jog sunkiausias ir beveik atsakingiausias darbas yra suformuoti ir apibrėžti komandai modelio detalumą taip, kad būtų aišku tiek vizualiai, tiek informatyviai reikalavimų prasme, jog nekiltų interpretacijų, nesusipratimų, perdėto modeliavimo ar elementų trūkumo.
Nekonkretūs BIM projekto tikslai ir modelio panaudojimas
Všį “Skaitmeninė Statyba” paviešintas modelio panaudojimo būdų sąrašas nurodo keletą pavyzdžių, kurių atžvilgiu galima detaliau susiplanuoti, kam visgi modelis bus skirtas ir pagal tai sudėlioti projekto komandai darbus ir atsakomybes:
• Esamų sąlygų modeliavimas;
• Ekonominiai/ kiekių ir kainos skaičiavimai (sąmatų sudarymas);
• Projekto etapų planavimas (4D);
• Sklypo analizė;
• Funkcinis, tūrinis, planinis vertinimas;
• Projekto vizualizavimas ir peržiūros;
• Projektavimas/ modeliavimas;
• Inžineriniai skaičiavimai ir analizė;
• Energinė analizė;
• Tvarumo vertinimas;
• Konstrukcijų analizė ir projektavimas;
• Apšvietimo analizė;
• Inžinerinių sistemų analizė;
• Kiti analizės atvejai;
• Atitikties vertinimas/ projekto ekspertizė;
• 3D koordinavimas/ susikirtimų patikra;
• Statybvietės planavimas;
• Sveikatos ir saugos priemonių planavimas;
• Konstrukcinė – technologinė analizė;
• Statybos technologijos (technologinės schemos) ir montavimo eigos siuliavimas;
• Statybos logistikos planavimas;
• Statybos procesų modeliavimas ir valdymas (4D);
• Skaitmeninė gamyba;
• Statybos darbų techninė priežiūra (aikštelėje);
• Išpildomasis modeliavimas;
• Duomenų modeliavimas;
• Statinio priežiūros planavimas;
• Statinio (inžinerinių) sistemų analizė;
• Energijos sąnaudų analizė;
• Turto valdymas;
• Erdvės valdymas ir stebėsena;
• Tvarumo stebėsena ir analizė;
• Avarijų prevencija;
• Kiti.
Pagal pasiruošimo BIM projektui gaires, modelio detalumo lygis nustatomas ir aprašomas išdiskutavus Užsakovo reikalavimus ir tikslus bei susidėliojus programinės įrangos, IT ir komandos galimybių strategiją. Tačiau netgi pastarieji parenkami pagal tai, kokie yra pagrindiniai projekto tikslai ir siekiamybės, kam bus naudojamas BIM modelis.
Ruošiantis projektui reikia tiksliai įsivardinti, ar iš modelio bus gaunami kiekiai, ar tik vizualizuojami projekto sprendiniai, galbūt kuriama VR, gal modelio pagrindu bus ruošiama visa dokumentacija, galbūt modelis reikalingas tik vizualiam susikirtimų koordinavimui, o galbūt – pastato priežiūrai. Aiškiau suformavus tikslus daug lengviau susidėlioti, kiek ir kokių elementų bei kokios grafinės ir negrafinės informacijos bus reikalaujama iš projekto komandos.
Bandymas BIM modelio detalumą „pakišti“ po vienu skaičiumi
Vadovautis esamais standartais ir taikyti vieną šabloną visiems projektams atrodo nepraktiška, nes kiekvienas jų turi skirtingus tikslus ir siekiamybes. Bandant projektą “pritempti” prie standarto ir vieno skaičiaus detalumui projekto fazėse apibrėžti, rizikuojama neišpildyti numatytų tikslų (pvz.: ruošiamas LOD 400 modelis su tikslu naudoti jį pastatų priežiūroje, tačiau galiausiai prižiūrėtojai naudoja tik kelias informacijos eilutes (pvz., garantija, nuoroda į instrukciją, paskutiniai keitimai) ir didžioji dalis tos informacijos nėra grafinė).
Taip pat, žinoma, kad dažnai projekto vadovo atsakomybę neša architektai. Prie šių dviejų funkcijų iš jų neretai tikimasi apsiimti ir BIM vadovo rolę, o tai aiškiai išskiria dvi esmines rizikas:
- Užsakovas nežino, ko tiksliai jam reikia iš BIM’o, todėl naudoja bendrines frazes ir sąvokas, kurių pagrindu kuriama projekto BIM strategija ir užduodamas vienas modelio grafinis ir informacinis detalumas;
- Užsakovas nevisai suvokia BIM reikalavimų/ tikslų esmės ir jų ryšio su sąnaudomis projekto kainoje ir grafike, todėl “šaudosi” fraze “noriu visko”. Projektuotojų pastangos pateikti modelį, kuris turėtų “viską”, nebūtinai pagerina galutinį produktą. Tai išdidina projekto kainą, nes eikvojamas laikas ir resursai.
Netinkamai parinktas elementų kiekis
Dažna situacija, kai dalis informacijos modelyje detalizuojama per daug, o kai kas išvis nenumatoma. Neįvertinama, jog elementai gali dubliuotis, pvz., kolonos numatomos tiek architektūriniame, tiek konstrukcijų modelyje, sanitariniai prietaisai turi būti nurodomi architektūriniame modelyje kaip užduotis vandentiekio ir nuotekų projektuotojams. Taip pat, kitas pavyzdys – modelyje esančios erdvės (“zones”, “spaces”, “rooms”), kurios kiekvienoje projekto dalyje turi savo paskirtį ir privalo dubliuotis (architektai nurodo patalpos tipą, inžinieriai numato poreikius, gaisrininkai sujungia patalpų grupes į gaisrinius skyrius ir pan.).
Taigi, labai svarbu yra apsvarstyti kiekvienos projekto dalies atsakomybes ir kokius elementus komandos nariai vieni kitiems turėtų perduoti kaip vizualinę užduotį, o kokie elementai turėtų būti priskirti tik konkrečios projekto dalies atsakomybei.
Netinkamai parenkamas geometrijos detalumas
Dar vienas svarbus elementas – projekte įsivertinti, ar elementui pakaks vizualaus simbolinio atvaizdavimo naudojant standartinius bibliotekų elementus (vėlgi, tik vertinant rezervuojamą elemento vietą, jo paskirtį ir pagrindinius rodiklius), ar iš tiesų detalūs elementai bus skirti gamybai ir CNC staklėms.
Elemento grafinis detalumas turėtų būti parenkamas taip, kad darbo sąnaudos jį ruošiant būtų optimalios, kad netektų gaišti laiko modeliuojant elementus tokiame lygyje, kokio paskui tiesiog neteks panaudoti.
Neapibrėžtas modelio tikslumas/ paklaida
Mažas, bet pakankamai svarbus dalykas, yra apsibrėžti elementų susikirtimo toleranciją (100mm; 50 mm; 1mm). Puikus pavyzdys galėtų būti vamzdyno izoliacijų susikirtimas tarpusavyje 1 cm. Galbūt tai yra visiškai nereikšmingas ir paprastai, be papildomų sąnaudų ar interpretacijų, kurios gali sukelti riziką, pakoreguojamas pataisymas statybvietėje, ar tai iš tikro yra esminis susikirtimas ir reikalinga išdetalizuoti šio mazgo modelį.
Nenurodytas negrafinės informacijos kiekis
Eksportuojant modelį IFC formatu tam tikra informacijos dalis pateikiama automatiškai pagal pasirinktą gaminį iš bibliotekos (tarkim, medžiaga, pavadinimas ir pan.), tačiau kiekviena programinė įranga turi kitokį informacijos pateikimo šabloną (kokia informacija eksportuojama automatiškai, kokią reikia pasirinkti iš duomenų bazės ar netgi sukurti papildomas eilutes). Taip pat pati informacija, tarkim tos pačios medžiagos pavadinimas, skirtingoje programinės įrangos sistemoje pavadinta skirtingai, todėl būtina apibrėžti bendrąsias taisykles visai projekto komandai ir kiekvienam elementui apie tai, kokia informacija privalo būti pateikta, kokia medžiagų ar kitos informacijos pavadinimų numatymo tvarka.
Nėra vizualaus ir aiškaus reikalavimų apie modeliuojamus elementus pateikimo BIM projekto komandai.
Modelio elementų detalumo informacija projekto komandai dažniausiai pateikiama lentelės pavidalu, nurodant elemento pavadinimą, reikalingą grafinę ir negrafinę informaciją. Tačiau tokias lenteles pakankamai sudėtinga suprasti, nes jos nėra vizualios. Dažnai tam tikras informacijos kiekis nurodomas kodais (trumpiniais), kas reikalauja ne tik nagrinėti pateiktą lentelę, tačiau ir išsiaiškinti, ką norima pasakyti nurodytu kodu. Neseniai surengto vebinaro metu, skirto modelio detalumui aptarti, buvo atlikta apklausa, kurios metu dalyviai išryškino pagrindinius neaiškumus nurodant projekto detalumą:
• Trūksta detalaus atskirų elementų aprašo (10%);
• Trūksta vizualaus apipavidalinimo elementų geometriniam atvaizdavimui apibrėžti (25%);
• Trūksta kiekvieno elemento negrafinės informacijos kiekio (30%);
• Elementų tikslumas/ paklaida modelyje (10%);
• Tikslus elementų apibrėžimas pagal panaudojimo tikslą (25%).
Akivaizdu, jog rinkoje vyrauja panašios problemos aprašant modelio elementų grafinį ir negrafinį detalumą, taigi atsiranda poreikis visas problemas apjungiančiam sprendimui.
Sprendimų kryptys
Interaktyvi BIM projekto modelio pateikčių planavimo ir valdymo sistema LODplanner gali išspręsti šias aptartas problemas. Jos pagalba ne tik vizualiai pateiksite modelio apimtis ir detalumą pagal atsakomybes, bet ir galėsite sekti, ar projektas juda tinkamu tempu ir reikiama linkme. Negana to, dirbant su LODplanner sutaupoma laiko tiek ruošiant BIM vykdymo planą, tiek didžiules elementų pateikčių ir atsakomybių lenteles, nes suteikiama galimybė naudotis atvira viso pasaulio vartotojų sukurta duomenų baze.
Ne mažiau svarbu yra ugdyti Užsakovą: aptarti su juo modelio panaudojimo galimybes konkrečiu projekto atveju ir suformuoti Užsakovo reikalavimus. Jų įvykdymo strategiją reikia aiškiai pateikti BIM vykdymo plane bei modelio pateikčių grafike.
Straipsnyje remtasi http://www.bimthinkspace.com straipsniais, VŠĮ „Skaitmeninė statyba” parengtais dokumentais, LODplanner vebinarų bei balsavimų medžiaga.
Susiję straipsniai
Vebinaras „BIM reikalavimai: komunikacija BIM projekte“
Vebinaras “BIM reikalavimai: kaip pasiruošti BIM?”
