

Sveikatingumo kompleksą sudaro baseinai, saunos, poilsio erdvės, skirtingos konstrukcijos, architektūriniai sprendiniai ir sudėtingos inžinerinės sistemos. Kiekvienas paviljonas turėjo individualius techninius bei apdailos sprendinius. Tokio masto projekte vien tik sujungti visus modelius nepakanka. Reikia nuolat atsakyti į praktinius klausimus:
Siekdama valdyti šiuos klausimus, „Pellikaan“ suformavo septynis pagrindinius projekto organizavimo ir skaitmenizavimo principus.
Nuo projekto pradžios užsakovas, projektuotojai ir statybos komanda susitarė, kad kokybė bus vertinama ne kaip abstraktus siekis, o kaip konkretus sprendimų priėmimo kriterijus. Tai reiškė, kad projektiniai sprendiniai buvo vertinami ne tik pagal tai, ar juos galima greitai įgyvendinti. Komanda taip pat analizavo, ar jie pakankamai tikslūs, suderinti ir pagrįsti patikima informacija.
Projektavimo ir statybos procesai vyko glaudžiai susiję. Modelių neatitikimus buvo siekiama nustatyti kuo anksčiau, kol jų ištaisymas dar nereikalavo brangių pakeitimų statybvietėje. Toks požiūris ypač svarbus sudėtinguose projektuose: kuo vėliau pastebima klaida, tuo daugiau projekto dalyvių, darbų ir susijusių sprendinių ji gali paveikti.
Užuot valdžiusi visą kompleksą kaip vieną didelį projektą, projektas buvo suskaidytas į 16 atskirų subprojektų. Kiekvienam jų buvo priskirta komanda, darbų grafikas ir atskira statybvietės prieigos logika.
Toks suskaidymas suteikė keletą svarbių privalumų:
Dirbant su vienu itin dideliu ir nuolat keičiamu modeliu, tampa sunku nustatyti, kuri projekto dalis iš tiesų yra parengta statybai. Suskaidžius projektą į mažesnes valdymo dalis, jo būklė tapo gerokai aiškesnė.
Papildomai pagrindinis pastatas buvo suskirstytas į dešimt zonų, atitinkančių numatytą statybos darbų seką. Kiekvienai zonai buvo priskirti konkretūs modeliai, brėžiniai ir grafikai.
Komanda dirbo pagal pastovų savaitinį ciklą:
Savaitės intervalas buvo pakankamai ilgas, kad komandos galėtų įgyvendinti pakeitimus, tačiau pakankamai trumpas, kad neišspręstos problemos nesikauptų. Reguliarios modelių peržiūros padėjo visiems projekto dalyviams dirbti su ta pačia aktualia informacija. Problemos buvo aptariamos dar tada, kai jų poveikis projektui buvo nedidelis, todėl sumažėjo didelių koregavimo etapų tikimybė projekto pabaigoje.
Šimtai modelių ir kassavaitiniai jų atnaujinimai sukūrė dar vieną iššūkį – kaip greitai suprasti, kas konkrečiai pasikeitė?
Rankinis skirtingų modelio versijų lyginimas būtų užėmęs daug laiko ir didinęs riziką nepastebėti svarbaus pakeitimo. Todėl „Pellikaan“ naudojo Solibri Information Takeoff, arba ITO, funkcionalumą, kuris leido palyginti modelių versijas ir kiekybiškai įvertinti pakeitimus, pavyzdžiui:
Vienu iš projekto atvejų komanda galėjo iš karto nustatyti, kad modelyje atsirado apie dešimt papildomų tonų plieno. Tokia informacija svarbi ne tik BIM koordinatoriui. Ji gali turėti tiesioginį poveikį sąmatai, tiekimui, gamybai ir darbų grafikui. Modelių palyginimas padėjo diskusijas apie pakeitimus grįsti patikrinamais duomenimis, o ne prielaidomis. Tai sutrumpino sprendimų priėmimo laiką ir leido greičiau įvertinti pakeitimų verslo pasekmes.

Projekto teritorijoje buvo skirtingų aukščių, grunto sąlygų, iškasų ir užpylimų zonų. Vertinant tokią informaciją vien 2D brėžiniuose sunku suprasti bendrą žemės darbų bei logistikos situaciją. Todėl projekto komanda parengė kelis 3D statybvietės organizavimo scenarijus. Jie padėjo įvertinti:
3D aplinkoje buvo lengviau pastebėti tarpusavio ryšius, kurių negalima aiškiai įvertinti atskiruose planuose ar pjūviuose. Komanda galėjo palyginti galimus darbų organizavimo variantus ir pasirinkti efektyviausią strategiją. Tai parodo, kad BIM modelio vertė neapsiriboja projektinių sprendinių vizualizavimu. Modelis gali būti naudojamas ir statybos darbams, logistikai bei resursų poreikiui planuoti.
„Pellikaan“ veiklą vykdo Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors kiekvienoje šalyje taikomi skirtingi standartai ir klasifikavimo principai, įmonė siekia informaciją valdyti nuosekliai visuose projektuose.Tam kuriama bendra statinio elementų klasifikavimo sistema, kurią būtų galima naudoti nuo konkurso ir projektavimo iki statybos užbaigimo. Nyderlanduose ji siejama su NL/SfB klasifikacija, o kitose rinkose pritaikoma prie vietinių reikalavimų.
Pagrindinė tokio standartizavimo vertė – ne pats klasifikacijos kodas. Svarbiausia, kad skirtingos komandos vienodai suprastų informaciją ir galėtų ją patikimai perduoti tarp projektų, padalinių bei šalių.
Standartizuoti duomenys taip pat sudaro sąlygas:
Net pažangiausia BIM programinė įranga nesukurs vertės, jeigu projekto komanda jos nenaudos kasdienėje veikloje. Todėl „Pellikaan“ pasirinko praktišką diegimo principą: aiškius šablonus, pakartotinai naudojamus taisyklių rinkinius, suprantamus standartus ir mokymąsi dirbant su realiais projektais.
Darbuotojai buvo skatinami modelį naudoti ne tik koordinavimo susitikimų metu, bet ir priimant kasdienius sprendimus. Kai komanda pati pamato, kad modelis padeda greičiau rasti informaciją ar išvengti klaidos, nauja darbo eiga tampa natūralia proceso dalimi. Tai svarbi pamoka ir kitoms statybos įmonėms: BIM diegimas neturėtų prasidėti nuo kuo didesnio funkcijų skaičiaus. Pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kokią problemą turi išspręsti konkretus įrankis ir kaip jo pateikiama informacija bus naudojama sprendimams priimti.
Sujungus aiškią projekto struktūrą, savaitinį koordinavimo ritmą ir duomenimis pagrįstą BIM modelių tikrinimą, buvo pasiekti praktiniai rezultatai:
„Pellikaan“ patirtis rodo, kad didžiausią vertę sukuria ne pavienė programinės įrangos funkcija, o aiškiai suformuotas BIM kokybės valdymo procesas. Norint panašius principus pritaikyti kituose projektuose, verta pradėti nuo kelių konkrečių veiksmų:
Užtikrinti, kad tikrinimo rezultatai būtų suprantami ne tik BIM specialistams, bet ir projektų vadovams, sąmatininkams bei statybos komandai.
Solibri padeda tikrinti BIM modelių geometriją, informaciją ir atitiktį nustatytiems projekto reikalavimams. Tai leidžia anksčiau identifikuoti problemas ir sumažinti jų poveikį statybos kaštams, terminams bei projekto koordinavimui. „Pellikaan“ projektas parodo, kad modelių tikrinimas gali būti naudojamas gerokai plačiau nei vien susikirtimų paieškai.
Sistemingai taikomas sprendimas padeda: kontroliuoti modelių pakeitimus, patikimiau vertinti kiekius, standartizuoti projektų kokybės reikalavimus, gerinti komandų bendradarbiavimą, sumažinti klaidų ir perdarymų riziką bei priimti sprendimus remiantis patikrintais duomenimis.