BIM modelio kokybės kontrolė: daugiau nei susikirtimai

Daugelyje projektų BIM modelio tikrinimas prasideda ir baigiasi susikirtimų (kolizijų) paieška, angl. clash detection. Jei ortakis nekerta sijos, o vamzdis – sienos, modelis laikomas tvarkingu. Tačiau modelis be susikirtimų gali būti netinkamas statybai ar eksploatacijai: elementų klasifikacija nenurodyta, gaisrinės saugos parametrų nėra, o techninės įrangos duomenys, kurių reikės pastatą perduodant – tušti. Tokios klaidos susikirtimų ataskaitoje nesimato. Jų pasekmės išryškėja vėliau: kai sąmatininkas negali išskaičiuoti kiekių, kai statybvietėje trūksta vietos aptarnauti įrangą ar kai užsakovas atsisako priimti modelį, nes jis neatitinka BIM reikalavimų. Šiame straipsnyje aprašome, ką apima visavertė BIM modelio kokybės kontrolė, kodėl ją reikia vykdyti nuolat ir kaip ją automatizuoti su Solibri.

Kodėl susikirtimų paieškos nepakanka

Susikirtimų paieška atsako tik į vieną klausimą: ar elementai fiziškai telpa. Ji nepatikrina, ar modelyje yra informacija, kurios reikia kitiems projekto dalyviams, o būtent informacija modelio vertę lemia labiausiai.

Kokybiškai patikrintas modelis gali būti naudojamas toliau: kiekiams išskaičiuoti, statybos grafikui (4D) ir sąmatai (5D) sudaryti, gamybai ir surinkimui ruošti, o baigus statybas – pastato eksploatacijai valdyti. Jei duomenys nepilni ar nenuoseklūs, kiekvienas šių etapų juos taiso iš naujo, dažnai rankiniu būdu.

Kuo vėliau klaida randama, tuo brangiau ją ištaisyti. Modelyje pastebėtas trūkstamas parametras – kelios minutės darbo projektuotojui. Ta pati klaida, išryškėjusi statybvietėje ar perduodant pastatą, reiškia užklausas, perdarymus ir vėlavimus.

Penkios BIM modelio kokybės kontrolės dalys

1. BIM vykdymo planas: ką tikriname ir pagal ką

Kokybės kontrolei reikia atskaitos taško. Jei projekto pradžioje nesutarta, kaip vadinami failai, kokia klasifikacija naudojama ir kokių parametrų reikia kiekviename etape, tikrinti nėra pagal ką. Todėl BIM vykdymo plane prieš pradedant modeliuoti, verta apibrėžti:

• projekto tikslus ir etapus;
• pavadinimų, klasifikacijos ir detalumo reikalavimus;
• keitimosi duomenimis formatus (pvz., IFC versiją);
• dalyvių roles ir atsakomybę;
• versijų valdymą ir koordinavimo tvarką;
• kokybės kontrolės procedūras: kas, kada ir ką tikrina;
• prieigos teises ir duomenų saugumą;
• reikalavimus modeliui, perduodamam užsakovui.

Lietuvoje vis daugiau užsakovų, ypač viešojo sektoriaus ir NT vystytojų, savo BIM reikalavimus pateikia jau pirkimo dokumentuose. Tada BIM vykdymo planas tampa įrankiu, kuriuo projekto komanda parodo, kaip šiuos reikalavimus vykdys.

2. Duomenų tikrinimas ir modelio pilnumas

Duomenų tikrinimas informacijai daro tą patį, ką susikirtimų paieška geometrijai. Jis randa nenuoseklius pavadinimus, neteisingai susietus parametrus, klaidingai klasifikuotus objektus ir trūkstamas reikšmes, taip pat pasikartojančius ar tuščius laukus.

Pavyzdžiui, perduodant modelį pastato eksploatacijai, užsakovo informacijos reikalavimuose gali būti numatyta, kad kiekvienam oro ruošimo įrenginiui turi būti nurodytas gamintojas, modelis, oro našumas, galia, filtrų specifikacija, aptarnavimo periodiškumas ir inventorinis numeris. Tikrinamų duomenų sąrašas priklauso nuo projekto etapo ir sutartų reikalavimų. Kai įrenginių daug, o modeliai nuolat atnaujinami, rankinės patikros reikalauja daugiau laiko ir dėmesio. Automatinės taisyklės leidžia pakartotinai tikrinti, ar sutarti duomenys pateikti ir atitinka nustatytus kriterijus, o specialistui lieka įvertinti rastus neatitikimus.

3. Susikirtimų paieška sujungtame modelyje

Susikirtimų patikras naudinga atlikti tiek atskiruose modeliuose, tiek sujungus skirtingų projekto dalių modelius. Atskiros dalies patikra padeda aptikti jos vidinius neatitikimus, o tarpdisciplininiam koordinavimui reikia įtraukti visas tikrinamai zonai ar sistemai aktualias projekto dalis, įskaitant subrangovų modelius. Prieš tikrinant svarbu suderinti modelių koordinates, elementų klasifikaciją, patikros tolerancijas ir išimtis. Tai padeda sumažinti nereikšmingų rezultatų kiekį ir sutelkti dėmesį į problemas, kurioms reikia projekto dalyvių sprendimo.

4. Laisvos erdvės, prieinamumo ir gaisrinės saugos patikros

Kokybės kontrolė turi tikrinti ne tik tai, ar elementai kertasi, bet ir ar tarp jų pakanka vietos. Ar prie įrangos galima prieiti ją aptarnauti? Ar evakuacijos keliai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus? Ar žmogus vežimėlyje gali apsisukti koridoriuje, tambure ar sanitariniame mazge?

Šias patikras galima aprašyti taisyklėmis pagal Lietuvoje taikomus prieinamumo ir gaisrinės saugos reikalavimus ir paleisti kiekviename projekto etape. Taip neatitikimai randami projektuojant, o ne derinant projektą ar priduodant statinį.

5. Pastabų valdymas iki išsprendimo

Rasta klaida dar neišspręsta. Kiekviena pastaba turi būti priskirta atsakingam dalyviui, turėti būseną ir būti uždaryta tik patikrinus, kad pataisymas atliktas. Tam naudojamas atviras BCF formatas: pastaba su vaizdu ir elementais perduodama į projektavimo programą ar bendrą duomenų aplinką (CDE), o ne ekrano kopija el. laiške.

Kokybės kontrolė – ne vienkartinis veiksmas

Dažniausia klaida modelius tikrinti tik prieš svarbų etapą arba tik tada, kai problemos jau matomos. Veiksminga kokybės kontrolė vyksta nuolat: nuo projektinių pasiūlymų iki techninio darbo projekto, statybos ir pastato perdavimo.

Skirtingais etapais tikrinama skirtinga informacija. Ankstyvuosiuose etapuose svarbiausia modelio struktūra, pavadinimai ir pasirengimas koordinavimui. Vėlesniuose etapuose duomenų pilnumas, kiekiai ir perdavimo dokumentacija. Patogiausia, kai kiekvienam etapui BIM vykdymo plane numatytas savas taisyklių rinkinys, o modeliai tikrinami pagal reguliarų koordinavimo pasitarimų grafiką.

Ką duoda nuosekli BIM kokybės kontrolė

• Klaidos randamos tada, kai jas pigiausia ištaisyti – modelyje, o ne statybvietėje.
• Mažiau perdarymų ir vėlavimų, nes į statybvietę patenka suderintas projektas.
• Modelio duomenys tinka kitiems etapams: kiekiams, sąmatai, statybos planavimui, gamybai.
• Atitiktis reikalavimams: tiek normoms, tiek užsakovo BIM reikalavimams.
• Pasitikėjimas modeliu: projekto dalyviai remiasi juo, o ne tikrina kiekvieną skaičių iš naujo.
• Tinkamas modelis eksploatacijai: užsakovas gauna duomenis, kuriuos gali perkelti į pastato valdymo sistemą.

Visapusiška kokybės kontrolė reikalauja daugiau pastangų nei vien susikirtimų paieška. Tačiau kai taisyklės automatizuotos, didžioji dalis darbo atliekama programos, o BIM vadovas skiria laiką rezultatų vertinimui.

Kaip tai daroma su Solibri

Solibri – taisyklėmis pagrįsta BIM modelių tikrinimo programa, dirbanti su IFC modeliais nepriklausomai nuo to, kokia programa jie sukurti.

• Duomenų tikrinimas: automatinės taisyklės parametrų, klasifikacijos ir pavadinimų patikrai, pritaikomos konkrečiam projektui ar visiems įmonės projektams.
• Susikirtimų paieška: automatizuota sujungtame visų projekto dalių modelyje.
• Laisvos erdvės ir prieinamumo taisyklės: aptarnavimo zonų, evakuacijos kelių ir prieinamumo patikros.
• IDS palaikymas Information Delivery Specification: atviras buildingSMART standartas, kuriuo užsakovo informacijos reikalavimai aprašomi kompiuteriui suprantamu formatu. Taip užsakovo reikalavimai virsta tikrinimo taisyklėmis be rankinio perrašymo.
• Pastabų valdymas: rastos problemos perduodamos BCF formatu projektuotojams ar į CDE, pavyzdžiui, Catenda.

Nuo ko pradėti

• Pasirinkite vieną vykdomą projektą ir užsakovo ar savo įmonės BIM reikalavimus.
• Paverškite 5-10 svarbiausių reikalavimų tikrinimo taisyklėmis: pavadinimus, klasifikaciją, privalomus parametrus.
• Patikrinkite visas projekto dalis ir aptarkite rezultatus koordinavimo pasitarime.
• Kai taisyklių rinkinys pasiteisina, įtraukite jį į BIM vykdymo planą ir taikykite kituose projektuose.

Išbandykite SOLIBRI 30 d. nemokamai