Dirbtuvių tikslai buvo susimuliuoti BIM projektavimo procesą, susipažinti su „Open BIM“ proceso taisyklėmis, dokumentacija, IFC modelio kūrimu, pagilinti žinias dirbant su skaitmeninio projektavimo programomis. Studentai turėjo užduotį parengti „OpenBIM“ proceso taisykles ir dokumentaciją bei sukurti skaitmeninį modelį naudojant skirtingas programas.
„Pirmoji architekto nerašyta taisyklė yra mokėjimas pristatyti ir parduoti savo darbą“, – prieš darbų pristatymą jauniesiems kūrėjams akcentavo vienas iš dirbtuvių iniciatorių bei organizatorių UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis.
Po dviejų savaičių praktinių užsiėmimų, studentai paruošė ir pristatė apjungtą BIM modelį. Studentai ruošė tik architektūros dalį, o UAB „Intelligent BIM Solutions“ inžinieriai paruošė konstrukcijų ir inžinerinių sistemų dalių epizodus.
Visiems būsimųjų architektų darbams, pasak pristatymą stebėjusio Architektūros fakulteto dekano Liutauro Nekrošiaus, pasirinktos švietimo įstaigos. Mat jau anksčiau Vilniaus savivaldybė buvo prašiusi parengti projektinių pasiūlymų miesto darželiams ir mokykloms, tad studentai juos teikė kaip savo kursinius darbus.
Pirmąjį projektą – pradinę mokyklą Žemynos gatvėje – pristačiusios ketvirtakursės Giedrė Simanaitytė ir Karolė Urbonaitė prisipažino, jog anksčiau nelabai gilinosi į BIM, bet dirbtuvių metu, vadovaujant UAB „Intelligent BIM Solutions“ projektų vadovei Virginijai Jatkauskaitei, labai aiškiai ir konkrečiai susigeneravo visas BIM procesas.
„Iš pradžių manėme, jog tai tik 3D modelis pasižaidimui, tikrai negalvojome, jog jo pagalba galima bendradarbiauti su inžinieriais, konstruktoriais ir tiesiog suburti visą komandą į vizualią komunikaciją. Skaitmeninį modelį kūrėme naudodamos „Autodesk REVIT“ programą, o sukurtą modelį paruošėme naudodamos „Tekla BIMsight“. Visa komunikacija vyko online. Vos įkėlus naują failą jį matydavo visi komandos nariai. Neįsivaizdavome, kad bendravimas gali būti toks paprastas. Ir anksčiau per bendrus projektus tekdavo bendrauti ir tartis su kolegomis, tik tuomet siųsdavome screenshotusir pan. Tai būdavo labai komplikuota. Žodžiu, gavome praktiškai įsitikinti, kaip akivaizdžiai vizuali komunikacija palengvina darbą“, – įspūdžiais dalijosi G. Simanaitytė ir K. Urbonaitė.
Darželį Balsiuose „Medinis arkliukas“ projektavę trečiakursiai Rūta Kapustaitė ir Karolis Vileišis tvirtino, jog projektuojant BIM daug lengviau vizualiai įsivaizduoti pastato tūrį, patalpų išdėstymą. BIM modelis leidžia matyti projektavimo klaidas, suvokti erdves, jausti pastato vidaus ir išorės santykį. Tokiu būdu tarsi kuriamas pastato scenarijus, lengviau stebėti kūrybinį procesą, formų kaitą bei kurti vizualizacijas.
Paklausta, kodėl pasirinko šias dirbtuves, R. Kapustaitė prisipažino, jog kai prieš keletą metų universitete išmoko dirbti „Revit“ programa, tai lig šiol vien tik ja ir dirbo, naujų nesimokė. Deja, kartais ji neleisdavo įgyvendinti visų jos idėjų, todėl buvo smalsu išbandyti ir kitas programas.
„Manau, kad kompiuterinis raštingumas architektui yra labai svarbus, nes negalėdamas techniškai įgyvendinti savo idėjų tiesiog esi priverstas jų atsisakyti“, – kalbėjo būsimoji architektė, – Koks pirmas įspūdis pabandžius kitas programas? Planus man kol kas labiau patinka braižyti REVIT, o valdymas labiau patinka „ArchiCAD“. Rūtos projekto partneris K.Vileišis pridūrė, jog buvo maloniai nustebęs, jog įvaldyti pagrindinius „ArchiCAD“ principus buvo ganėtinai lengva ir užtruko vos dieną. Darželio modelį pavyko padaryti per 3-4 dienas.
Dar vieno darželio Balsiuose projektą rengė trečiame kurse studijuojantys Mindaugas Karanevskis, Arnas Janušauskas ir Kristina Volk.
Studentai apgailestavo, jog universitete negali pasirinkti, su kokia programa dirbti, net darbų užduotys yra pateikiamos „Revit“ programoje: „Norisi išmokti dirbti kuo įvairesnėmis programomis, kad gavus darbą nebereikėtų mokytis nuo nulio. Iš universiteto norėtume ne 2 savaičių mokymų, bet ilgesnių ir daugiau, kad atneštų dar didesnę naudą, nes reikia įdirbio. Jau I kurse, manome, reikėtų pradėti tai mokytis, nes tarkime, kai antraisiais metais gauni projektuoti daugiabutį, jau nebūna laiko mokytis dirbti programomis.“
Su „Elite CAD“ programa architektūros studentai susidūrė pirmą kartą, teko aiškintis kaip sudėti medžiagas ir kt. Bet ši programa, jų nuomone, tikrai lenkia „Revit“, kuomet tenka detalizuoti.
„Per šitą sesiją supratome, labai svarbų dalyką – nesvarbu, kokia programa dirbame, per IFC galime bendrai komunikuoti“, – kalbėjo M. Karanevskis.
Dirbtuvėse dalyvavę studentai sutartinai tvirtino, jog didžiausią įspūdį jiems paliko darbas su vizualizacijų programa „Lumion“, jos paprastumas ir gaunami stulbinami rezultatai. Pasak G. Simanaitytės, teisinga sakyti, kad projekto vizualizacijos – puikiausia architekto pardavimo priemonė. Pačiam kūrėjui – tai lyg žaidimas, kuris padeda įtikinti užsakovus ir padėti jiems įsivaizduoti galutinius rezultatus.
„Programa tikrai paprasta, joje lengva ir patogu redaguoti, daug efektų. Negalvojome, jog taip paprasta nustatyti filmavimo taškus. Vizualizacijai sukurti užtrukom vos dvi valandas“, – džiaugėsi studentė.
Jai antrino ir R. Kapustaitė: „Labai patiko kurti vizualizacijas su „Lumion“. Nustebino lengvai randamas pradžios taškas. Tikras smagumas kurti pastato scenarijų, rinktis metų laikus, efektus“.
„Vizualizaciją greit galima parodyti klientui ir jo akyse vos per kelias minutes daryti pakeitimus. Tačiau pastebėjome, jog „Lumion“ reikalauja išbaigto ir kokybiško modelio, tuomet nebus jokių problemų“, – pasakojo M. Karanevskis.
Būsimieji architektai skaitmeninio projektavimo jau buvo „ragavę“ universitete – su „Revit“ programa darė kelis kursinius darbus, bet dirbtuvių metu kilus įvairiausioms problemoms ženkliai pagilino savo žinias, sužinojo apie skaitmeninio projektavimo galimybes, suprato, koks patogus dalykinės komunikacijos būdas „TEKLA BIMsight“ programos aplinkoje. Visi iki vieno dalyviai minėjo, kaip naudinga buvo pajusti komandinio darbo ypatumus: terminų, taisyklių laikymąsi, bendradarbiauti su inžinieriais, spręsti klaidas ir klausimus.
Didžiausia iškilusi kliūtis buvo tinkamos kompiuterinės technikos neturėjimas, mat dirbant šiomis programomis privalu turėti kompiuterinę įrangą, kuri sugebėtų kokybiškai vykdyti šių programų darbą.
„Džiaugiuosi, jog studentai gavo galimybę pabandyti dirbti su įvairiomis programomis ir manau, kad šią praktiką pavyks išplėtoti. Turime leisti jauniems žmonėms pajusti, jog yra alternatyvios programos, naujos technologijos ir atskleisti jų principus“, – teigė Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. L. Nekrošius. Šios kūrybinės dirbtuvės pasitarnavo ir kaip būdas rasti naujų bendravimo kelių su kitais fakultetais.
Reikia pabrėžti, jog tokio tipo partnerystė su privačiu sektoriumi per projektus fakultete buvo organizuota pirmą kartą.
„Iniciatyvą šįkart parodė pats dekanas ir, svarbiausia, rado formą, kaip tai įforminti. Suprantama, kad universitetas neturi visų technologijų dėstytojų, bet tam ir yra reikalinga partnerystė su privačiu sektoriumi“, – sėkmingu projektu džiaugėsi E. Beržanskis.
BIM kūrybinės dirbtuvės buvo neprivalomas dalykas, studentai galėjo jas rinktis laisvai. Studentus mokęs ir jiems padėjęs dirbti „ArchiCAD“ programinės įrangos atstovas Tomas Vaičiulis kalbėjo, jog 80 proc. architektų nelabai supranta, kas yra BIM. Jie įsivaizduoja, kad tai 3D modeliavimas, bet, kaip žinome, viskas yra daug sudėtingiau. „Dėkokite savo kuratoriams iš UAB „Intelligent BIM Solutions“, nes dabar turėsite pranašumą prieš didelę dalį architektų“, – kalbėjo T. Vaičiulis.
Prodekanė dr. Indrė Ruseckaitė pritarė, jog dirbtuvių tikslas ir buvo susipažinti, o ne mokyti dirbti su programomis: „Tokią galimybę ir turi suteikti universitetas. Juolab, kai studentai tokie imlūs ir gabūs. Nuoširdžiai sužavėjo neįtikėtinai aukšti jų rezultatai, pasiekti vos per dvi savaites. Maloniai nustebino „Lumion“ programos galimybės“.
„Yra daug gerų ir įdomių technologijų, kuriomis norime paskatinti domėtis. Mūsų įmonė visada atvira studentams“, – kviesdamas dirbtuvių dalyvius RESTOS parodoje (balandžio 27-30 d.) aplankyti skaitmeninę BIM sankryžą, pabrėžė E. Beržanskis.
