UAB „Siena “ — nuo 1991-ųjų metų teikia projektavimo paslaugas. Šiandien ji yra viena iš pirmaujančių projektavimo įmonių Šiaulių regione, kuri vertinama klientų dėl itin aukštos paslaugų kokybės ir profesionalumo. Apie įgyvendinamus projektus ir naudojamas BIM technologijas kalbamės su UAB „Siena“ architektu ir projektų vadovu Alvydu Ubarevičiumi.
Pasidalykite savo projektavimo patirtimi, su kokiais projektais dirbate?
Projektavimo įmonė „SIENA“ buvo įkurta 1991 m. Pradžia buvo kukli, su individualių gyvenamųjų namų projektais, tačiau įmonė greitai augo ir jau po keletos metų pradėjo gauti pirmuosius stambius užsakymus. 2004 metais prie komandos prisijungus inžinieriui-konstruktoriui Vaidui Butkui, kartu suprojektavome nemažai prekybos paskirties pastatų, sandėliavimo – gamybinių pastatų, administracinių pastatų, gyvenamosios paskirties pastatų, įvairių inžinerinių statinių.
Kokias tendencijas pastebite savo darbe, kaip keičiasi darbo metodai, kas tai įtakoja?
Šiai dienai išskirčiau šias dvi tendencijas projektavime:
- Po to, kai statybos rangovinėse organizacijose ėmė trūkti gerų specialistų – labai padidėjo reikalavimai projekto kokybei ir žymiai didesniam detalumui. Jeigu lyginsime, kokius projektus rengėme prieš 20 metų ir dabar, tai galiu pasakyti, kad anksčiau rengti projektai prilygo projektinių pasiūlymų stadijai.
- Laikui bėgant ištobulėjo komunikacija tarp įvairių sričių specialistų projekto rengimo ir statybos periodu. Pasitarimai vyksta nuotoliniu būdu. Visi projekto modelio atnaujinimai yra kaupiami vienoje internetinėje platformoje (naudojame Trimble connect), kuri leidžia žymiai efektyviau bendrauti skirstant užduotis, rašant pastabas ir reikalavimus, nei komunikuojant telefonu, ar elektroniniais laiškais.
Ar prisimenate, kaip dirbote 2D? Kas buvo sunkiausia, su kokiomis problemomis susidurdavote?
Dirbti su 2D pradėjome daugiau nei prieš 30 metų. Tuomet atrodė, kad tai yra didžiausia pažanga, kokia tik begali būti, pereinant nuo rankinio darbo su liniuotėmis ir pieštukais. Bet „pažanga“ nestovėjo vietoje. Nuolant investuodavome ir įsigydavome naujus produktus, kurie ne tik dar labiau lengvindavo darbą ar tobulino projektų kokybę, bet ir mažino klaidų tikimybę.
Tik bėda ta, kad nelabai greitino projektavimo procesą, neautomatizavo skaičiavimų (žiniaraščių, konstrukcijų skaičiavimų…). Projektavimo procesas strigo dar ir dėl to, kad būdami vieni iš pirmųjų, negalėjome naudotis kitų projekto dalyvių skaitmeninėmis paslaugomis ir negalėjome duoti naudotis savo skaitmeniniais failais rangovams, užsakovams. Visus projekto sprendinius turėdavome pateikti tik popierinėje formoje, nes arba nieks neturėjo reikiamos programinės įrangos, arba nemokėjo ja naudotis. Praėjo nemažai laiko, kol inžinerinių projekto dalių projektuotojai perėjo prie 2D projektavimo. Jie perėjo į 2D, o mes jau pereidinėjome į 3D.
Kodėl atsirado poreikis pereiti prie 3D (Revit)? Kaip nusprendėte? Ar buvo sunku pasiryžti?
REVIT programoje pamatėme naujas galimybes. Visas projektavimas vyksta viename faile. Paprasta pasitikrinti sprendinius pereinant į 3D vaizdą bet kuriuo metu. Visas modeliavimo procesas „sukasi“ žymiai sparčiau.
Pereiti prie naujos, tobulesnės programos nebuvo sunku. Ko gero sunkiausia pereiti prie naujo pirmą kartą. O kai tai darai visą gyvenimą – pripranti. Dar niekad nesame nusivylę pereidami prie naujesnių, tobulesnių technologijų.
Kodėl nusprendėte pereiti prie Tekla? Kokie buvo vertinimo kriterijai?
REVIT programa nors ir labai plati savo galimybėmis, taučiau joje pradėjo trūkti patogumo, ypač dirbant su pastato konstrukcijomis. Todėl konstrukcijoms projektuoti išbandėme TEKLA programinę įrangąstrong>. Po pirmųjų darbo mėnesių supratome, kad TEKLA – tai ko reikia kokybiškam ir patogiam konstrukcijų projektavimui, nors pradžia ir buvo sunki.
Pirminiam pasirinkimui įtaką padarė programos populiarumas tarp konstruktorių, gavome nemažai rekomendacijų iš kolegų dirbančių kitose įmonėse. Galutiniam perėjimui prie šios programos didžiausią įtaką padarė programos išbandymas ir jos galimybių matymas.
Kaip pasikeitė procesai, darbo eiga, pradėjus naudoti Tekla?
- Pagerėjo komunikaciniai ryšiai (rengiant tą patį konstrukcijų projektą iš dviejų skirtingų geografinių taškų, kai projektą rengia ne vienas konstruktorius).
- Patobulėjo ir pagreitėjo detalizavimo lygis.
- Ir kas nemažai svarbu – nebijojome detalizavimo net tada, kai dar nebuvo iki galo aišku ar nepasikeis architektūrinis modelis (kas šiais laikais dažnai keičiasi).
Mano manymu šiandien tai pati tobuliausia programinė įranga konstrukcijų modeliavimui, tolesniam detalizavimui ir galutiniams projekto sprendinių pavertimui statybine dokumentacija.
Podcastas konstruktoriams
„Pokyčiai projektavimo procese nuo lapkričio 1d. – pliusai, minusai ir rekomendacijos”
Peržiūrėti Podcastą
Kokia nauda, kokie privalumai ir trūkumai?
Manau, kad bet kokios programinės įrangos pagrindiniai tikslai yra pakelti kokybės lygį, palengvinti projektuotojo darbą ir sutaupyti jam laiko. Atlaisvinti tuos projektavimo procesus, kurie gali būti automatizuojami, atlaisvinti projektuotoją nuo rankinio kiekių skaičiavimo, tipizuotų detalių ir konstrukcinių elementų konstravimo, paliekant projektuotojui tik kūrybinį darbą ir nurodymų, reikalavimų programai kiekviename unikaliame projekte nustatymą.
Manau, kad įgudęs projektuotojas visus šiuos tikslus geriausiai gali pasiekti su TEKLA programine įranga.
Pagrindinis trūkumas – sunki pradžia, kol sutvarkoma projekto struktūra ir kol atsiranda pakankami įgūdžiai dirbant su šia programa. Bet tai laikina. Be to nereikia norėti, kad sudėtingoje ir universalioje programoje, savyje talpinančioje daug įrankių viskas būtų labai paprasta.
Ar atsiperka programinė įranga finansiškai?
Vertinant finansinę naudą reiktų vertinti ne tik laiko sąnaudų sumažėjimą (kas irgi yra sunku), bet ir tokius labai svarbius faktorius, kaip klaidų projekte sumažėjimą, lengvesnį darbą su projekto ekspertais ir su rangovais dėl kokybiškesnio projektinės dokumentacijos pateikimo.
Programinės įrangos TEKLA nuoma metams nėra pigi ir mūsų mažai įmonei galima sakyti pakankamai brangi. Bet vien tas faktas, kad po paskutinio projekto, parengto su TEKLA projekto ekspertas statinio konstrukcijų daliai nepateikė nei vienos pastabos sutaupė mums pora gerų savaičių. O šios savaitės kainuoja pinigus. Tikimės ir rangovams kils mažiau klausimų, gavus labiau detalų ir tikslesnį projektą. Visa tai atperka programinę įrangą.
Ir svarbiausia. Net jei sutaupyti kaštai projektavimo metu bus lygūs ar šiek tiek mažesni už programinės įrangos kainą ir mes apčiuopiamos naudos dėl TEKLA neturėsime – klaidos projekte tikimybės sumažėjimas bus viską atperkantis veiksnys. Klaida projekte – didžiuliai nuostoliai statyboje.
Straipsnis
Kiek kainuoja inžinieriaus darbas (2024 m.)? Ar verta investuoti į pažangius projektavimo įrankius ir ar programinė įranga atsiperka?
Skaityti straipsnį
