Darbas BIM aplinkoje. „COWI Lietuva“ renkasi „Tekla“ programinę įrangą

Viena didžiausių inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovių Lietuvoje UAB „COWI Lietuva“ tikina, jog vystantis technologijoms ir plečiantis bendradarbiavimui su COWI grupės įmonėmis pasaulyje, BIM tapo neišvengiama būtinybe, ir dalijasi savo patirtimi žengiant skaitmeninio projektavimo keliu.

Kodėl Tekla?

UAB „COWI Lietuva“ yra vienos didžiausių Danijos inžinerinių konsultacijų bendrovės COWI dukterinė įmonė Lietuvoje. Visame pasaulyje dirba apie 6400 COWI darbuotojų. Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su kolegomis iš kitų šalių buvo nuspręsta išnaudoti skaitmeninio projektavimo galimybes.

„Pradėjome ieškoti būdų, kaip galėtume padidinti savo veiklos efektyvumą, įgyti konkurencinių pranašumų bei užtikrinti konstrukcijų projektavimo kokybę. Didelę dalį projektų planavome vykdyti kartu su grupės kolegomis Skandinavijoje, todėl reikėjo vienos bendros platformos, kurią visi galėtume suprasti vienodai. Taip pat itin svarbu buvo pasirinkti tokį įrankį, kuris būtų tinkamas ir kitų disciplinų specialistams bei užtikrintų galimybę projektus įgyvendinti iki pat gamybos etapo“, – apie sprendimus, nulėmusius BIM pasirinkimą, pasakoja UAB „COWI Lietuva“ Konstrukcijų departamento vadovas Andrius Aužbikavičius.

Paklaustas, kodėl įmonė pasirinko „Tekla“ programinę įrangą, A. Aužbikavičius pasakojo, jog pradžioje specialistai keletą nedidelių projektų bandė atlikti naudodami kitas projektavimo platformas. Vis dėl to bandytos programos neatitiko „COWI Lietuva“ specialistų lūkesčių, nes vieną buvo ganėtinai sudėtingai valdyti, o kita reikalavo daug parengiamųjų darbų ir nebuvo patogi vartotojui, be to, trūko detalumo. Po keleto bandymų specialistams pavyko rasti įrankį, kuris atitiko visus inžinierių poreikius, ir dabar skaitmeniniam projektavimui COWI konstruktoriai naudoja „Tekla“ programinę įrangą.

Pirmieji Tekla Structures bandymai   

Pasak A. Aužbikavičiaus, pradžia nebuvo lengva: „Pirmąjį projektą – daugiabutį Švedijoje – dar atlikome naudodami dvi programas: modeliui ir specifikacijoms naudojome „Teklą”, o brėžinius užbaigėme „AutoCAD“ programa. Įvertinę projekto eigą, supratome, kad toks procesas nėra pakankamai veiksmingas, todėl nusprendėme visiškai atsisakyti papildomų įrankių. Įsigijome daugiau „Tekla“ programos licencijų ir mokėmės ja naudotis, tad jau kitame projekte brėžinius užbaigėme nenaudodami jokių papildomų įrankių. Žinoma, buvo ir tam tikrų nesklandumų, pavyzdžiui, pradžioje neturėjome modeliavimo sistemos, ją įdiegus, susidūrėme su šablonų trūkumu ir pan. Tačiau įgyvendinę kelis projektus, apibendrinome patirtį, suformulavome tam tikras „taisykles“, kurios veikia ir padeda pasiekti norimą rezultatą.

„Ilgą laiką dirbusiems „AutoCAD“ aplinkoje, pirmosios dienos buvo nelengvos. Teko prisiderinti prie visai kitokios įrankio valdymo aplinkos, tačiau netrukus visi supratome, kad BIM modeliavimas visgi yra pranašesnis“, – prisimena įmonės inžinierius-konstruktorius Miroslav Ulevič.

Jam antrina ir inžinierė-konstruktorė Justė Bambalaitė-Puzarienė: „Vartotojui su ilgamete darbo patirtimi „AutoCAD“ programos aplinkoje pagrindinis iššūkis yra visiškai kitokia „Tekla Structures“ aplinka. Tačiau pradėjusi dirbti ir supratusi programos valdymo „logiką“, pamačiau jos galimybes ir pranašumus, o tai motyvuoja. Žengus pirmuosius žingsnius ir suvokus pagrindinius programos veikimo principus, ją valdyti tikrai paprasta“.

„Gerai, jog pradėjus naudoti „Tekla“ programinę įrangą, jau turėjome keletą patyrusių vartotojų, kurie jau buvo susidūrę su programos aplinkomis, ataskaitų ir brėžinių šablonais. „Tekla“ programa yra pakankamai patogi vartotojui, naudojimo gairės pateikia daugybę informacijos. Taigi, kai kurie mūsų inžinieriai puikiai pradėjo ją valdyti vos po 3 mėnesių! Nors užsakovai kiekviename projekte reikalavo kitokio vaizdavimo ar apipavidalinimo, ir kartais tai išmušdavo iš ritmo, manau, jog viskas priklauso nuo noro ir pastangų – informacijos šaltinių turėjome pakankamai, tad beliko tas žinias pasiimti“, – pasakoja A. Aužbikavičius.

Kaip ir kiekviena programa, „Tekla Structures“ turi savų pliusų ir minusų. Kokius juos gali išskirti COWI?

„Šiandien tai tikriausiai pažangiausia programa, ypatingai aktuali dideliems surenkamųjų gelžbetonio ir metalo konstrukcijų projektams. Net ir skirtingose šalyse esančios inžinierių grupės turi galimybę dirbti viename „gyvame“ modelyje. Taip galima sutaupyti nemažai laiko gilinantis į užduotis, perteikiant informaciją tarp skirtingų sričių specialistų, valdant pakeitimus ir, svarbiausia, užtikrinant kokybę. Taip pat BIM aplinka suteikia galimybę užsakovui ir rangovui pradiniame etape peržiūrėti ir įvertinti medžiagą, kai dar nėra parengti brėžiniai. Žinoma, programa turi ir trūkumų, kuriuos įveikti nėra paprasta: numeracija, armatūros pakeitimų (angl. revision) valdymas, darbas su skirtingo tipo licencijomis. Be to, dažnai sugaištame daug laiko, ieškodami priežasčių, kodėl vienodi elementai numeruojami skirtingai“, – vardija A. Aužbikavičius.

„Nors programa turi trūkumų, tačiau jos pranašumai lyginant su tradicine 2D projektavimo aplinka yra didžiuliai. Įvaldžius programą sumažėja nuobodaus rankinio darbo ir lieka daugiau laiko sprendimams priimti. Atskirų sričių inžinieriams dirbant su vienu 3D modeliu galima geriau suprasti vienas kito idėją ir dirbti labiau kaip komandai“, – įžvelgia J. Bambalaitė-Puzarienė.

Pliusus programinei įrangai M. Ulevič skiria už sumažėjusią klaidų tikimybę, lengvesnį projektavimo proceso valdymą, spartesnį projektavimą (greičiau sukuriamas brėžinys, automatiškai gaunamos specifikacijos, lengviau suskaičiuojami elementai, detalės) ir, žinoma, už kokybiškesnį galutinį produktą. Tačiau palyginus su „AutoCAD“, „Tekla“, jo manymu, suteikia ribotas galimybes brėžiniams apipavidalinti. Programos kūrėjai dar galėtų patobulinti ir komandų įvedimą naudojant klaviatūrą, bei peržiūrėti, kodėl kartais tarp skirtingų „Tekla Structures“ licencijų būna klaidų konvertuojant detales.

BIM projektavimo nauda

Aužbikavičius pabrėžia, jog kiekvienais metais užsakovai vis labiau pastebi BIM naudą. BIM aplinkoje visa informacija yra pateikiama vaizdžiai, eliminuojama daug tarpinių veiksmų, didėja inžinierių motyvacija. Ypatingai tai jaučiama dirbant tarptautinėse inžinierių grupėse, kur tas pats sakinys gali būti suprastas skirtingai.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia šiuo metu įmonės vykdomą „Olsofjord“ projektą: „Projekte per IFC failus bendraujame su elektrikais, šildymo-vėdinimo specialistais. Taip išvengiame klaidų, sumažiname nesusipratimų tikimybę dėl kalbos barjero, kultūrinių skirtumų. Tame pačiame modelyje dirba ir mūsų, ir Norvegijos inžinieriai. Pagal modelyje sugeneruotus ID numerius eksportuojama visa elemento informacija, kuria remiantis užsakomos medžiagos, suplanuojama gamyba bei logistika ir t.t.“

Per pastaruosius dvejus įmonė yra atlikusi daugiau nei 20 projektų, nuolat vienu metu dirbama ties 3-4 projektais. Dauguma jų atliekami naudojant „Tekla”. Kadangi nemažai projektų vykdomi Skandinavijoje, kurioje BIM technologija labai plačiai naudojama, reikalaujama labai aukšto projektų detalumo lygio visose projekto dalyse (ŠVOK, elektros ir kt.). Deja, bet iki šiol dar yra daugybė projektų, kuriuose BIM informacija nenaudojama tolimesniuose etapuose, tačiau COWI įsitikinę, jog šis laikas jau netoli, ir tam ruošiasi.

Projektai, kuriais galima didžiuotis

Per pastaruosius metus COWI yra atlikę tikrai įdomių ir nemažai iššūkių pareikalavusių projektų. Vienas jų – jau minėtas „Olsofjord” konferencijų centras Norvegijoje. Įspūdingas šio projekto dydis – 50 000 m² ploto konferencijų centras su sporto arena, futbolo stadionu, ledo ritulio arena ir plaukimo baseinu bei 80 000 m² ploto viešbučių pastatai. Projekto vertė – 2,1 mlrd. Norvegijos kronų. Šis konferencijų centras bus didžiausias visoje Europoje.

„Cowi Lietuva“ šiame projekte jau yra atlikusi 4 viešbučių projektavimo darbus ir šiuo metu dirba su dar dviem. Kitais metais, kartu su grupės kolegomis iš Norvegijos, bus pradėti ir paties konferencijų centro projektavimo darbai.

Mažesnis, bet ne mažiau iššūkių įveikti pareikalavęs projektas – verslo centras „Postterminalen 1” Lunde, Švedijoje. Aptakios formos ir nedidelis kiekis laikančiųjų sienų privertė atsisakyti standartinio mąstymo tiek atliekant skaičiavimus, tiek modeliuojant pastatą. Įdomiausia tai, kad projektas rengtas švedų kalba, bet gamyba vykdyta Lietuvoje.

Dar vienas šiuo metu vykdomas projektas Švedijoje – daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas. Jau baigtas šio projekto „Basic“ etapas ir ruošiamasi gamybai. Projektas įdomus tuo, jog pastatas projektuojamas šimtui metų, jo statybai bus naudojamas specialios technologijos betonas, sumažinantis anglies dvideginio išsiskyrimą, o sienos šiltinamos 300 mm izoliacijos sluoksniu.

Atsiperkančios investicijos

„Per pastaruosius metus „COWI Lietuva“ konstruktorių komanda išaugo daugiau nei dvigubai. Šiuo metu konstrukcijas projektuoja 12 inžinierių. Kokybiškai atlikti projektai pelnė COWI grupės užsakovų pasitikėjimą ir šiuo metu jau turime galimybę pasirinkti, kurie projektai mums labiau įdomūs.Norėdami to pasiekti daug investavome į programinę, kompiuterinę įrangą, darbo aplinką ir komandą. Dabar turime puikią infrastruktūrą ir ambicingus planus kitiems metams, kurie, manome, padės padvigubinti  eksporto apimtis, – džiaugiasi A. Aužbikavičius.

Vienintelis dalykas, kuris kelia nerimą, yra tai, jog išaugus projektavimo apimtims jau susiduriame su specialistų trūkumo problema. Universitetuose paruoštieji neatitinka rinkos poreikių nei kokybine, nei kiekybine prasme. Žinoma, daugeliui  inžinieriaus -konstruktoriaus darbas atrodo sunkus, atsakingas ir, galbūt, nuobodus, bet keičiantis technologijoms vis mažiau lieka braižymo. Nors ir šiandien ši specialybė yra gerbiama, neabejoju, jog po keleto metų ji taps dar labiau vertinama. Juk sakoma – Dievas sukūrė inžinierius tam, kad architektai galėtų jaustis didvyriais.“